Lietuvoje reikšmingai padidėjo gyventojų dalis, kurie prioritetą teikia mokėjimams kortele, mobiliuoju telefonu arba išmaniuoju prietaisu, atsiskaito bekontakčiu būdu ir naudojasi mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis. Trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų prioritetą teiktų atsiskaitymui negrynaisiais pinigais, 2021 m. ši dalis buvo 50 proc. Tačiau ir grynieji pinigai išlieka svarbūs: juos kasdienėje veikloje teigia naudojantys 96 proc. apklaustųjų (2021 m. – 92 %).

Tai rodo reprezentatyvios Lietuvos banko užsakymu atliktos (2022 m. rugpjūčio–rugsėjo mėn.) gyventojų apklausos dėl mokėjimo įpročių rezultatai.

2022 m. 52 proc. respondentų nurodė, kad mokėjimo kortelės ar kiti el. atsiskaitymo būdai jiems yra priimtinesni nei grynieji pinigai, o grynaisiais pinigais atsiskaito tik tada, kai tai yra vienintelis būdas, kurį priima pardavėjas (2021 m. – 33 %). Dar 25 proc. teigia mokantys įvairiai, tačiau dažniau mokėjimo kortelėmis ar kitais el. atsiskaitymo būdais (2021 m. – 17 %).

„Elektroniniams mokėjimams atlikti vis dažniau naudojamasi bankų ir kitų mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis. Per metus net 13 proc. punktų (iki 66 %) padaugėjo tokias programėles mobiliuosiuose telefonuose turinčių respondentų, kurie jas naudojo mokėjimo pavedimams atlikti, ir 12 proc. punktų (iki 36 %) padaugėjo jomis atsiskaitančiųjų prekybos vietose su išmaniojo telefono pagalba. Taigi gyventojai pamažu keičia mokėjimo įpročius ir įvertina tokių atsiskaitymo būdų patogumą, saugumą, greitį,“ – sako Tomas Karpavičius, Lietuvos banko Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vadovas. 

Apklausos duomenimis, iš viso 69 proc. sąskaitas turinčių respondentų naudojosi mokėjimo paslaugų teikėjų sukurtomis mobiliosiomis programėlėmis (2021 m. – 56 %).

Gyventojai vis palankiau vertina atsiskaitymus išmaniaisiais prietaisais (telefonu, laikrodžiu, žiedu). Nors jais labiau linkstama mokėti mažesnes sumas, net 10 proc. punktų – iki 53 proc. (2021 m. – 48 %) padaugėjo mokėjimo kortelę turinčių apklaustųjų, kurie nurodė, kad atsiskaityti išmaniuoju prietaisu yra saugu. Tai, kad tokiu prietaisu atsiskaityti yra patogu, nurodė 61 proc. apklaustųjų. Mokėjimo kortelę su bekontakčio atsiskaitymo funkcija turi 91 proc. kortelę turinčių apklaustųjų (2021 m. – 88 %), o 81 proc. šia funkcija naudojasi, mokėdami už prekes ar paslaugas (2021 m. – 76 %).

Mokėjimo sąskaitą turėjo 86 proc. Lietuvos gyventojų (2021 m. – 89 %), iš jų 94 proc. Lietuvoje veikiančiame banke (2021 m. – 97 %), 18 proc. – pas užsienio mokėjimo paslaugų teikėją (2021 m. – 16 %), 12 proc. Lietuvoje veikiančioje el. pinigų įstaigoje (2021 m. – 18 %) ir 6 proc. kredito unijoje (2021 m. – 6 %).

Apklausos rezultatai atskleidė, kad grynieji pinigai vis dar svarbūs daugelio Lietuvos gyventojų kasdienėje veikloje: 40 proc. grynaisiais pinigais atsiskaito už ne namuose teikiamas paslaugas (pvz., grožio, sveikatos priežiūros, medicinos paslaugas, autoserviso paslaugas), 39 proc. respondentų nurodė grynuosius pinigus dažniausiai naudojantys kasdieniams pirkiniams (2021 m. – 48 %). 2022 m. net 12 proc. punktų padaugėjo apklaustųjų, kurie turėjo grynųjų pinigų piniginėje nenumatytiems atvejams (2021 m. – 43 %). Grynuosius pinigus taupymui laiko 11 proc. apklaustųjų.

Anot respondentų, grynųjų pinigų prieinamumas Lietuvoje yra pakankamas: 96 proc. pinigų gryninimosi paslauga besinaudojančių respondentų nurodė, kad jiems bankomatas arba tarpininkas nėra sunkiai pasiekiamas. 51 proc. mokėjimo sąskaitą turinčių respondentų nurodė, kad per mėnesį vidutiniškai išsiima iki 250 Eur grynųjų pinigų, dar 25 proc. jų teigė per mėnesį išsigryninantys nuo 251 iki 500 Eur, o 13 proc. nurodė grynųjų pinigų apskritai nepasiimantys. Pasikeitus teisiniam reguliavimui, nuo 21 iki 9 proc. sumažėjo apklaustųjų, kurie gavo pajamas grynaisiais pinigais.