Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras Vinco Mykolaičio-Putino 130-osioms gimimo metinėms skiria milžiniško pasisekimo gastrolėse Lietuvoje ir užsienyje sulaukusį šokio spektaklį „Altorių šešėly“, choreografo Aurelijaus Liškausko sukurtą pagal poeto, prozininko ir dramaturgo romaną. Vasario 22 dieną, trečiadienį, 18.30 valandą Žvejų rūmuose išvysite visą Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupę ir daugybę debiutų.

Vincas Mykolaitis-Putinas (1893–1967) – poetas, prozininkas, dramaturgas, literatūros tyrinėtojas, vienas iškiliausių XX a. lietuvių kultūros veikėjų.

„Altorių šešėly“ – žinomiausias klasiko kūrinys, kurį ištisos kartos jaunuolių perskaito dar mokykliniame suole. „Altorių šešėly“ pradėjo naują kelią lietuvių romano istorijoje ir iki šiol tebelaikomas geriausiu psichologiniu romanu lietuvių literatūroje. Kas galėjo pagalvoti, kad po šio romano pasirodymo praėjus 2 metams ir pats V.Mykolaitis-Putinas, kunigas, ves mylimą moterį?...

Gvildens pašaukimo ir meilės priešpriešą

Birutės Mar libreto šokio spektaklio, 2014 metais pastatyto Muzikiniame teatre pagal V. Mykolaičio-Putino romaną „Altorių šešėlyje“, pagrindinė tema – žmogaus pašaukimo ir gyvenimo prasmės bei savęs pažinimo kelias, žmogiškosios meilės – šiame pasaulyje duotos kaip Dievo dovana ir išganymas – ieškojimas; bažnyčios tarno-kunigo ir Poeto pašaukimo priešprieša. Šios žmogaus vidinio pasaulio prieštaros spektaklyje prabils ne žodžiais – bet kūno, širdies kalba. Kiekviena spektaklio scena – lyg savitos pagrindinio herojaus kunigo Liudo Vasario gyvenimo mišios – prikels kiekvieną prasmingą epizodą kiek transformuotoje, atminties, realybėje.

Į gilaus, sudėtingo ir sunkiai suvaldomo romano, kuris šalyje sukėlė anšlagą, adaptavimą scenai leidosi choreografas Aurelijus Liškauskas, režisierius Ramūnas Kaubrys, dailininkė Iveta Ciparytė. Šokio spektaklio libreto autorė – rašytoja, aktorė ir režisierė Birutė Mar.

Pasak B. Mar, kuriant libretą, norėjosi išskirti tas romano linijas, kurias prasmingiausiai galėtų perteikti šokis, pajėgus apnuoginti žmogaus vidinio pasaulio prieštaras. „Artimiausios pasirodė šios V. Mykolaičio-Putino kūrinio temos: savojo pašaukimo ieškojimo ir žmogiškos meilės pažinimo kelias, per kurį kiekvienas pažįstame, atrandame Dievą ir save,“ – dėstė B. Mar.

Kas kart lyg naujas egzaminas

„Klausimų buvo daug: kodėl, kaip, ar įmanoma be žodžių, šokiu, perteikti tokį sudėtingą kūrinį, ar tai ne per didelė atsakomybė..., – sako Muzikinio teatro vyriausiasis choreografas A. Liškauskas. – Tačiau imdamasis inscenizuoti „Altorių šešėly“ galvojau ne tik apie idėjinius, bet ir apie racionalius dalykus. Džiaugiuosi, jau daug metų šis spektaklis domina tiek vyresniąją, tiek ir jaunesniąją kartą. Taip, „Altorių šešėly“ savaime iššūkis, tačiau atsakomybė nuo to nekinta – tai egzaminas ir prieš žiūrovą, ir prieš save patį.“

Muziką šokio spektakliui choreografas rinkosi pats. Ji kontrastinga – nuo Antano Šabaniausko iki Zbignewo Preisnerio, Olafur Arnaldso, Grego Haineso, kitų šiuolaikinių kompozitorių kūrinių. Spektaklyje susijungia klasikinis baletas, sportiniai, neoklasikiniai šokiai, tango elementai. Šiek tiek erdvės palikta ir improvizacijai.

Visuomenei vis dar stinga tolerancijos

Spektaklio režisierius Ramūnas Kaubrys įsitikinęs, jog laikas 1933 m. sukurto romano aktualumo nepaskandino: „Negaliu atsistebėti, kad po šitiek metų tolerancijos stoka visuomenėje tokia stipri!? Ir Kristaus kareivis, trokštantis išsivaduoti iš dvilypumo labirintų, turi turėti galimybę rinktis, turi turėti galimybę mūsų visų tolerancijai,“ – įsitikinęs spektaklio režisierius.

Scenografiją ir kostiumus sukūrusi dailininkė Iveta Ciparytė nusprendė naudoti daugiau rekvizito, nei įprastai būdinga šokio spektakliams. Scenoje esama bažnytinės atributikos – sutanų, klauptų, kryžių, altorius – ir stilizuotų, romano sukūrimo laikmetį atliepiančių kostiumų. Scenografija – tamsi, tačiau lengva, medžiaginė, plazdanti.

„Šiame spektaklyje žiūrovai romano neperskaitys. „Altorių šešėly“ panašesnis į kino filmą su staigia scenų kaita, dinamika, veiksmu“, – akcentuoja A. Liškauskas, kviečiantis kiekvieną žiūrovą jo kūrinį suprasti savaip.

Meilės istoriją pristatys geriausieji

Visus sujaudinusią meilės istoriją scenoje pasakos KVMT baleto trupės nariai Daria Verovka (Liucė) ir Yanas Malaki (Liudas Vasaris, pirmą kartą). Tai – ukrainiečių šokėjai, pastaraisiais metais savo jėgas bandantys ir choreografijoje. D. Verovka ir Y. Malaki neseniai pristatė savo choreografijas šokio spektaklyje „Dona Kichotė“, puikiai pasirodė jaunųjų menininkų projekte „Dėmesio! Baletas“. Abu jie 2022 m. apdovanoti Muzikinio teatro apdovanojimuose „Pagauk bangą“: D. Verovka pelnė „Metų baleto artistės“ nominaciją už Džuljetos auklės vaidmenį šokio spektaklyje „Romeo ir Džuljeta“, solistės vaidmenį šokio spektaklyje I. Stravinskio „Šventasis pavasaris“ ir Margaritos vaidmenį šokio spektaklyje „Faustas“, o nominacijoje „Metų debiutas šokio spektaklyje“ apdovanotas Y. Malaki už Džono vaidmenį M. Theodorakio balete „Graikas Zorba“, Spragtuko vaidmenį „Spragtuke“ ir Seminaristo Petrylos vaidmenį „Altorių šešėly“.

Scenoje pasirodys Anna Chekmarova (Baronienė Rainakienė, pirmą kartą), Viktorija Galvanauskienė (Auksė), Mykhailo Mordasov (Baronas Rainakis), Oleksandra Borodina (Sokolina), Illia Temchenko (Seminaristas Petryla, pirmą kartą) ir kiti nekantriai susitikimo su publika laukiantys baleto trupės nariai.