Ketvirtadienio vakarą, sportinius kostiumus pakeitę šventiniais apdarais, tituluočiausi mūsų miesto sportininkai rinkosi į Klaipėdos „Švyturio“ arenoje vykusį bene svarbiausią sportinį metų renginį – Klaipėdos miesto sporto apdovanojimus.

Apdovanojimų, padėkų ir šiltų įvertinimo žodžių sulaukė kelios dešimtys labiausiai mūsų miestą garsinusių Klaipėdos sportininkų. Iš viso šiemet įsteigta 15 pagrindinių nominacijų.

Jų nugalėtojai buvo apdovanoti vienetinėmis iš bronzos išlietomis Klaipėdos menininko Alfonso Lekavičiaus skulptūrėlėmis. Tai – abstrahuotų formų olimpinė liepsna, simbolizuojanti nesustabdomą sportininkų ryžtą ir vidinį degimą pergalėms.

Sporto ambasadorius

Prieš prasidedant įprastinėms Klaipėdos sporto apdovanojimų nominacijoms, ištartas nuoširdus ačiū ir prizai įteikti Klaipėdos miesto sporto ambasadoriams: Sergejui Maslobojevui – pussunkio svorio „Glory“ organizacijos pasaulio čempionui ir Laisvydui Kanciui – Dakaro ralio dalyviui, Maroko ralio 3 vietos laimėtojui.

Tai Klaipėdos sporto apdovanojimų atrankos komisijos pasiūlyta nominacija-padėka šiems mūsų miesto sportininkams, bene labiausiai garsinantiems Klaipėdą tarptautiniu lygiu.

„Jūs esate mūsų miesto sporto švyturiai – Klaipėdos miesto sporto ambasadoriai“, – padėką L. Kanciui ir S. Maslobojevui išsakė Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas.

Geriausi

2022 metų geriausiu olimpinių sporto šakų sportininku išrinktas imtynininkas, pasaulio čempionato sunkiasvorių (iki 130 kg) trečios vietos laimėtojas Mantas Knystautas (treneris Artūras Ševelkovas), o neolimpinių sporto šakų sąrašo viršūnėje atsidūrė Europos ir pasaulio karatė kiokušin čempionas Eventas Gužauskas (treneris Lukas Kubilius).

Abu šie atletai šiuo metu yra užsienyje, tačiau renginio metu buvo parodyti videoįrašai, kuriuose jie dėkojo už šį įvertinimą ir pripažinimą.

Į olimpinių sporto šakų geriausiųjų sportininkų dešimtuką dar pateko:

X vieta – Vilius Mikalauskas (Europos laisvųjų imtynių jaunimo čempionato šeštos vietos laimėtojas, treneris Sergejus Kasimovas);

IX vieta – Kornelijus Pamarnackas (Europos sunkiosios atletikos jaunimo čempionato 5 vietos laimėtojas, treneriai Vincas Šlevinskis ir Algimantas Trajanauskas);

VIII vieta – Edas Butvilas (Europos teniso jaunių čempionato 3 vietos laimėtojas, treneris Tomas Butvilas);

VII vieta – Irmantas Kačinskas (pasaulio sunkiosios atletikos čempionato 15 vietos laimėtojas, treneris Žygimantas Stanulis);

VI vieta – Danielis Kvederis (FINA pasaulio jaunimo plaukimo čempionato 5 vietos laimėtojas, trenerė Jandra Bogužienė);

V vieta – Daniil Pancerevas (FINA pasaulio jaunimo plaukimo čempionato 3 vietos laimėtojas, treneriai Natalija Gurkova ir Artiom Zaicev);

IV vieta – Arnas Šidiškis (Europos sunkiosios atletikos čempionato 6 vietos laimėtojas, treneris Vincas Šlevinskis);

III vieta – Ana Starovoitova (Europos bokso čempionato 3 vietos laimėtoja, treneris Mindaugas Kulikauskas);

II vieta – Monika Vaiciukevičiūtė (pasaulio sportinio ėjimo komandinio čempionato ketvirtos vietos laimėtoja, treneris Valerijus Murašovas).

Iš neolimpinių sporto šakų atletų į geriausiųjų aštuntuką, be jau minėto geriausio E. Gužausko, dar pateko:

VIII vieta – Kipras Kūra (pasaulio jaunimo dešimties šokių čempionato ketvirtos vietos laimėtojas, trenerė Ramūnė Kūrienė);

VII vieta – Matas Sasnauskas (Europos kiokušin karatė U20 čempionato kata rungties čempionas, trenerė Diana Mačiūtė);

VI vieta – Eglė Bezubovaitė (Europos pakrančių irklavimo čempionato 6 km distancijos 6 vietos laimėtoja, treneris Tautvydas Vaitkūnas);

V vieta – Diana Mačiūtė (Europos karatė kiokušin suaugusiųjų čempionato kata rungties 5–8 vietos laimėtoja, treneris Ričardas Poška);

IV vieta – Ieva Budrytė (Europos kiokušin karatė čempionato 3 vietos laimėtoja, treneris Lukas Kubilius);

III vieta – Marija Sekunda (Europos kiokušin karatė čempionato 3 vietos laimėtoja, treneriai Lukas Kubilius ir Eventas Gužauskas);

II vieta – Aram Muradyan (Europos kung fu čempionas, treniruojasi asmeniškai).

Komandos spindėjo tarptautiniu lygiu

Metų moterų komanda antrus metus iš eilės išrinkta Klaipėdos pliažo tinklinio klubo komanda: Ieva Dumbauskaitė ir Gerda Grudzinskaitė.

Jos – pasaulio taurės varžybų „Beach Pro Tour Features“ 5 vietos laimėtojos (treneris Tadas Donėla).

Metų vyrų komandos titulas atiteko Klaipėdos irklavimo centro keturvietei komandai: Jonui Šaparavičiui, Valdui Venckui, Benui Volkovui ir Deimantui Romeriui. Ši trenerių Tomo Plauškos, Valdo Varašinsko ir Vyganto Viršilos treniruojama komanda 2022 metais tapo Lietuvos ir Baltijos šalių čempionais, Europos jaunimo 6 vietos laimėtojais.

2022 metų mišrios komandos laurai atiteko kiokušin karatė „Okinava“ komandai – Rimai Lisinskaitei, Matui Sasnauskui ir Dianai Mačiūtei.

Pastaroji karatistų komanda Europos kiokušin karatė suaugusiųjų čempionate kata varžybose neturėjo lygių.

Įvertino renginį

Metų jaunuoju talentu pripažintas plaukikas Mantas Kaušpėdas (trenerė Jandra Bogužienė). Jis 2022 metais tapo Baltijos šalių čempionu, keliskart gerino Lietuvos rekordus, o Europos jaunimo olimpiniame festivalyje iškovojo aukštą – septintąją vietą.

„Metų sporto meistro“ nominacijos nugalėtoju paskelbtas lengvaatletis Vytautas Zaniauskas. Jis 2022 metais tapo pasaulio veteranų dešimtkovės čempionu.

Už nuopelnus neįgaliųjų sportui įvertintas Ignas Reznikas, tapęs pasaulio kurčiųjų vasaros žaidynių badmintono vicečempionu (treneris Donatas Narvilas).

„Metų sporto renginio“ nominacijoje triumfavo FIVB pasaulio turo „Beach Pro Tour Features“ serijos paplūdimio tinklinio turnyras.

Birželio mėnesį keturias dienas Klaipėdos Jono kalnelio akvatorijoje vykęs turnyras subūrė 26 šalių tinklininkus. Tarp dalyvių buvo net svečių iš Naujosios Zelandijos, JAV, Kinijos ir Venesuelos. Į Klaipėdos centrą palaikyti sportininkų per 4 dienas susirinko apie 5 tūkst. gerbėjų, transliacijas stebėjo daugiau nei 8 tūkst. žiūrovų.

Apdovanoti organizatoriai: Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos, Klaipėdos paplūdimio tinklinio klubo ir Lietuvos tinklinio federacijos atstovai.

Metų treneriai

„2022 metų trenerės“ nominacijoje nugalėjo sportinių šokių trenerė Ramunė Kūrienė.

2022 metais jos treniruojami sportininkai Kipras Kūra ir Elzė Gintvilė Valiūnaitė, būdami jauniausi tarp dalyvių, sugebėjo iškovoti 4 vietą pasaulio jaunimo dešimties šokių čempionate ir 6 vietą Europos jaunimo Lotynų Amerikos sportinių šokių čempionate.

Buvo pabrėžta, kad tai pirmas toks aukštas Lietuvos sportinių šokių atstovų pasiekimas per visą sportinių šokių istoriją.

2022 metų treneriu pripažintas badmintono sporto šakos atstovas Donatas Narvilas. Toks įvertinimas jam skirtas už skambias pergales neįgaliųjų sportui. Jo auklėtinis Ignas Reznikas tapo pasaulio badmintono kurčiųjų vasaros žaidynių vicečempionu, Marija Rimkutė – Europos kurčiųjų badmintono čempionato aukso medalio laimėtoja, Emilija Untė – 3 vietos laimėtoja.

„Metų sporto kadro“ prizas įteiktas fotografui Mindaugui Bacevičiui. Jis tapo penktus metus Klaipėdos lengvosios atletikos mokyklos organizuojamo konkurso „Klaipėdos sporto fotografija 2022“ nugalėtojas.

Balsus susižėrė karatistai

Trys nominacijos: „2022 metų sporto proveržis“, „Mylimiausia sportininkė“ ir „Mylimiausias sportininkas“, buvo paskelbtos dienraščio „Vakarų ekspresas“ portale VE.lt. Juos pasiūlė ir balsavo sporto visuomenė.

Klaipėdos sporto apdovanojimų atrankos komisija, nors ir turėjo 50 procentų įtakos šiai nominacijai, tačiau vienbalsiai nusprendė pasitikėti visuomenės nuomone ir sutiko su visuomenės balsais.

„2022 metų sporto proveržio“ nominacijoje nugalėjo net 6334 balsus surinkęs karatė kiokušin atstovas Nikas Kvasys.

Jis 2022 metų Europos karatė kiokušin čempionate iškovojo net tris aukso medalius – asmeninėse ir komandinėse kata bei kumite rungtyse.

Mylimiausia sportininke pripažinta kiokušin karatė atstovė Ieva Budrytė (7 534 balsai), o tarp vyrų – tos pačios sporto šakos atstovas Eventas Gužauskas (6 257 balsai).

„Už viso gyvenimo nuopelnus“

Nominacijos „Už viso gyvenimo nuopelnus Klaipėdos miesto sportui“ apdovanojimas paskirtas Albertui Liudvikui Mileškai. Tai – nusipelnęs Lietuvos irklavimo treneris, išugdęs penkis olimpiečius, Klaipėdos irklavimo centro direktorius ir steigėjas, Europos ir pasaulio veteranų krepšinio čempionatų prizininkas.

Per savo gyvenimą jis už nuopelnus sportui apdovanotas keturiais vyriausybiniais medaliais bei aukščiausiu Lietuvos tautinio olimpinio komiteto apdovanojimu – olimpine žvaigžde. Liudvikas yra aktyvus miesto visuomeniniame gyvenime. Šešias kadencijas dirbo miesto Sporto taryboje, tris iš jų buvo išrinktas Sporto tarybos pirmininku.

Pateikė svarių pasiūlymų miesto sporto veiklai gerinti, tokių kaip sporto klasių steigimas, aukšto meistriškumo stipendijų įdiegimas ir kita. Išleido knygą „Klaipėdos irklavimo sportui 125“. Daug prisidėjo prie Klaipėdos irklavimo centro galimybių studijos atlikimo, rekonstrukcijos darbų.