Lietuvos savivaldybių indekse Klaipėdos rajonas neužleidžia lyderio pozicijų – tarp 54-ių mažųjų savivaldybių užėmė trečiąją vietą ir surinko 64 balus iš 100.

Šiemet Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI), sudarantis šį indeksą, daugiausia dėmesio skyrė savivaldybių finansiniam tvarumui ir investicinei aplinkai. Buvo vertinti 2021 m. duomenys.

Aukščiausias vietas užėmė tos savivaldybės, kurios yra mažiausiai finansiškai priklausomos nuo valstybės dotacijų, efektyviai valdo skolą, nevykdo vidaus sandorių ir kuria palankią investicinę aplinką verslui ir gyventojams.

„Ne pirmus metus Klaipėdos rajonas – tarp pirmaujančiųjų. Tikiu, kad ir toliau tokie išliksime. Esame patraukli vieta ne tik gyventojams, bet ir investuotojams. Apie tai byloja nuolat augantis naujakurių, besikuriančių verslų skaičius. Žinoma, drauge kyla ir vis daugiau iššūkių, tokių kaip infrastruktūros, įvairių paslaugų poreikis, bet darome viską, kad juos išspręstumėme“, – sako Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Vertindami atskirus rodiklius, indekso sudarytojai pažymi, kad nors iš daugelio savivaldybių daugiau gyventojų išvyksta nei atvyksta, Klaipėdos rajonas yra vienas iš tų, kur atvykstančiųjų skaičius 2021-aisiais buvo vienas didžiausių.

Klaipėdos rajonas išsiskyrė ir lyginant mažųjų savivaldybių išduotų ir pratęstų verslo liudijimų skaičiaus, tenkančio 1 tūkst. gyventojų, pokytį. 2021 m. jų išduota 5 proc. daugiau nei ankstesniais metais.

Pasigirti galima ir didėjančiu statybų skaičiumi. 2021-aisiais Klaipėdos rajonas pateko tarp daugiausiai jų išdavusių savivaldybių – 1 tūkst. gyventojų jų teko net 30. Neliko nepastebėta ir tai, kad Klaipėdos rajono savivaldybėje skolos santykis su prognozuojamomis pajamomis buvo žemiau vidurkio, o vidaus sandoriai nevykdyti. Vertinant investicinę padėtį, Klaipėdos rajonas taip pat atsidūrė tarp daugiausiai materialinių ir užsienio investicijų pritraukiančių savivaldybių.

Lietuvos savivaldybių indeksas