Vyriausybei teikiamas mokesčių reformos siūlymas suvienodinti savarankiškai dirbančiųjų socialinio draudimo įmokų bazinius dydžius. Šiuo metu jie varijuoja nuo 50 proc. iki 100 proc., priklausomai nuo vykdomos veiklos formos.

Daugiau teisingumo

Dauguma savarankišką veiklą vykdančių asmenų moka 90 proc. socialinio draudimo įmokų tarifą, todėl tokį tarifą siūlome nustatyti visoms savarankiškos veiklos formoms.

Daugiau garantijų visiems dirbantiesiems

Savarankiškai dirbantieji dabar dažnai nusivilia pamatę, kad ligos, vaiko priežiūros, senatvės pensijos ir kitais atvejais gauna mažesnes išmokas, nei panašias pajamas gavę samdomą darbą dirbę darbuotojai. Išmokų skirtumai susidaro dėl skirtingų įmokų, kurios mokamos nuo skirtingo dydžio pajamų.

Artinant apmokestinamąsias pajamas, panašės ir išmokos, tačiau tam tikri įmokų nuo asmens pajamų skirtumai vis tiek išliks dėl besiskiriančių veiklos formų.

Socialinio draudimo įmokų „lubų“ suvienodinimas

Siūloma savarankiškai dirbančių asmenų socialinio draudimo įmokų „lubas“ kilstelėti iki 60 vidutinių darbo užmokesčių (VDU), taip jas suvienodinant su šiuo metu galiojančiomis „lubomis“ darbo sutartininkams. Šiuo metu savarankiškai dirbančiajam nebereikia mokėti įmokų pasiekus 43 VDU, t.y. apie 6800 eurų per mėnesį. Tačiau didesnis gyventojų pajamų mokestis taikomas tik nuo 60 VDU (apie 9500 eurų per mėnesį). Todėl mokesčių ir įmokų suma nepagrįstai yra mažesnė asmenims, gaunantiems tarp 6800 eurų ir 9500 eurų per mėnesį, nei visiems kitiems. Siūlome ištaisyti šį skirtumą.

Didesnė apsauga nuo nedarbo. Kaip yra dabar?

Už samdomą darbą dirbančiuosius mokamas 1,31 proc. nedarbo draudimo tarifas, todėl netekus darbo, apdraustieji gauna apie 450 eurų per mėnesį, kol ieško naujo darbo.

Daugiau gauna mokėję didesnes įmokas, mažiau – mažesnes. Suma mažėja kas 3 mėnesius ir asmuo nebegauna išmokos po 9 mėnesių darbo paieškų.

Problema, kad dauguma darbo ieškančių asmenų nedarbo draudimo išmokų negauna, pavyzdžiui dėl to, kad nesukaupė pakankamai stažo arba todėl, kad apskritai nebuvo drausti nedarbo draudimu.

Kas siūloma?

Apsauga nuo nedarbo:

• Sutrumpinti dirbančiųjų pagal darbo sutartis nedarbo draudimo stažą nuo 12 iki 9 mėnesių per 30 mėnesių. Tai leistų papildomai apsaugoti apie 8 tūkst. asmenų, kurie mokėjo įmokas, bet nesukaupė pakankamai stažo;

• Apdrausti savarankiškai dirbančius. Apsaugą nuo nedarbo įgytų apie 50 tūkst. asmenų, kurie jos dabar neturi.

Savarankiškai dirbantys asmenys mokėtų 1,31 proc. socialinio draudimo įmokų tarifą ir, ieškodami darbo, gautų panašias išmokas į dirbančiuosius pagal darbo sutartį.

Asmuo turėtų nutraukti savarankišką veiklą, registruotis Užimtumo tarnyboje, ieškoti darbo ir gautų nedarbo draudimo išmoką už tiek mėnesių, kiek metų mokėjo įmokas bent nuo minimalios mėnesinės algos.

Jei Seimas pritars pakeitimams, nedarbo draudimo išmokas savarankiškai dirbantys už pirmąjį mėnesį galėtų gauti avansu.

Pirmą išmoką galėtų gauti jau nuo 2025 m. sausio 1 d., nors pirmąją įmoką turėtų sumokėti tik iki 2026 m. gegužės 1 d.

Nepasinaudojus nedarbo draudimu, jis kauptųsi. Tikimės, kad tai paskatins juo naudotis tada, kai tikrai reikia.

Savarankiškai dirbantis asmuo galėtų sukaupti iki 9 mėnesių nedarbo draudimo, kuris labai praverstų nebegalint vykdyti savarankiškos veiklos ir nusprendus ieškotis darbo.

Atlikus kontrafaktinį siūlomų priemonių poveikio vertinimą, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija mano, jog pakeitimai neblogins šiuo metu esamų socialinių rodiklių ir turės nedidelį teigiamą poveikį skurdo rizikos lygio mažinimui iki 0,2 procentinių punktų visoje populiacijoje bei tarp darbingo amžiaus asmenų ir ypač tarp vaikų (iki 0,4 procentinių punktų). Taip pat visų gyventojų skurdo rizikos gylio mažinimui (iki 0,3 procentinių punktų). Dėl siūlomų priemonių nei vienai amžiaus grupei skurdo rizikos lygis ar gylis nepadidės.