Kodėl pagal nemokamas ligų prevencijos programas tikrinami tik tam tikro amžiaus apdraustieji? Kaip kiti gyventojai? To dažnai klausiama kalbant apie ligų prevenciją. Ligonių kasos pabrėžia, kad už prevenciškai tikrinant atliekamus, taip pat kitus reikalingus gydytojo skirtus tyrimus mokėti nereikia ir kitiems apdraustiesiems. Šiuo atveju amžius neribojamas – svarbūs kiti aspektai.

Pagal penkias prevencines programas nemokamai tikrinamiems apdraustiesiems atliekama įvairių tyrimų. Pavyzdžiui, tikrinant dėl širdies ir kraujagyslių ligų daroma lipidograma, elektrokardiograma, gliukozės, kreatinino kiekio tyrimai, dėl krūties vėžio – mamograma, dėl gimdos kaklelio vėžio – citologinio tepinėlio, žmogaus papilomos viruso tyrimai, dėl prostatos vėžio – prostatos specifinio antigeno koncentracijos kraujyje tyrimas, dėl storosios žarnos vėžio – slapto kraujavimo testas, kt. 

„Vadovaujantis tarptautinėmis rekomendacijomis ir įrodymais grįstais medicinos duomenimis, pagal prevencines programas gyventojai tikrinami būdami to amžiaus, kai yra itin didelė grėsmė susirgti ir atrankinė patikra atliekant tam tikrus tyrimus efektyvi. Vis dėlto tai jokiais būdais nereiškia, kad jaunesni ar vyresni nei rizikos amžiaus žmonės diskriminuojami, t. y. kad prireikus jiems nedaromi tokie pat tyrimai. Nepriklausomai nuo amžiaus, visiems apdraustiesiems nustatyta tvarka turi būti atliekami ir valstybės lėšomis apmokami visi tyrimai, kuriuos skiria gydytojas, atsižvelgdamas į paciento sveikatą, nusiskundimus, diagnozę, ligos stadiją, taikytą gydymą“, – sako Vilniaus teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus patarėja Vaida Bernotienė.

Ligonių kasos atstovė pabrėžia, kad tada, kai žmogus nepriklauso amžiaus grupei, tikrinamai pagal prevencines programas, bet jaučiasi prastai, sveikata kelia nerimą, jis nedelsdamas turi kreiptis į savo šeimos gydytoją. Šiuo atveju visi tiriamieji ir gydomieji veiksmai, atlikti pacientui, apmokami Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis, jeigu:

• žmogus apdraustas privalomuoju sveikatos draudimu;
• atsižvelgdamas į sveikatos būklę tyrimus skiria šeimos gydytojas ar gydytojas specialistas;
• dėl paskirtų tyrimų ar procedūrų pacientas kreipiasi su gydytojo siuntimu;
• pacientas kreipiasi į bet kurią šalies gydymo įstaigą (viešąją ar privačią), dėl siuntime nurodytos paslaugos sudariusią sutartį su ligonių kasa.

Kalbant apie įvairių ligų prevenciją, kreipiantis į savo šeimos gydytoją nemokamai kartą per 1 metus visiems apdraustiems suaugusiems pacientams profilaktiškai turėtų būti:

• pamatuojamas kraujo spaudimas, svoris, ūgis;
• skirta elektrokardiograma;
• nustatytas cholesterolio kiekis kraujyje;
• atlikta burnos apžiūra;
• moterims – krūtų apžiūra ir apčiuopa;
• moterims nuo 20 m. – ginekologinė apžiūra, esant indikacijų – citologinis tyrimas.

Be to, visiems suaugusiems apdraustiesiems kas antrus metus turėtų būti atliekamas bendras kraujo tyrimas, pagal amžių kartą per 1 ar 2 metus patikrinama klausa, išmatuojamas akispūdis, o kiekvieno profilaktinio tikrinimo metu atliekama periferinių limfmazgių apčiuopa. 

Vyresniems kaip 65 m. žmonėms papildomai kasmet profilaktiškai turi būti atlikta ir regėjimo aštrumo patikra bei bendras šlapimo tyrimas, ištirtas gliukozės kiekis kraujyje, o jaunesniems suaugusiesiems tai atliekama kas 2 metus. 

Primenama, kad pagal ligų prevencijos programas tikrinamos šios rizikos amžiaus grupės: dėl širdies ir kraujagyslių ligų – 40–60 m. (imtinai) vyrai ir moterys kas 1, 2 arba 4 metus, dėl gimdos kaklelio vėžio – 25–59 m. (imtinai) moterys kas 3 arba 5 metus, dėl krūties vėžio – 50–69 m. (imtinai) moterys kas 2 metus, dėl prostatos vėžio – 50–69 m. (nuo 45 m., jei tėvas ar broliai sirgo šia liga) gydytojo nustatytu dažnumu, dėl storosios žarnos vėžio – 50–74 m. (imtinai) vyrai ir moterys kas 2 metus.