Šiandien abiturientų laikomas matematikos valstybinis brandos egzaminas yra trečias pagal jį pasirinkusių kandidatų skaičių. Jį lenkia tik anglų kalbos bei lietuvių kalbos ir literatūros valstybiniai brandos egzaminai.

Nacionalinės švietimo agentūros duomenimis, šiemet jį laikyti pasirinko 15095 kandidatų. Praėjusiais metais kandidatų buvo 15293. Pastaruosius kelerius metus šį egzaminą laikančių abiturientų skaičius svyruoja apie 58–60 proc. visų egzaminus laikančių kandidatų.

Klaipėdos rajone šį egzaminą šiemet pasirinko 145 abiturientai, 20 mažiau nei pernai: 122 – iš „Vaivorykštės“ gimnazijos, 10 – iš Priekulės Ievos Simonaitytės gimnazijos, 13 – iš Veiviržėnų Jurgio Šaulio gimnazijos.

Matematikos brandos egzaminas ne be reikalo laikomas vienu didžiausių brandos egzaminų sesijos iššūkių: pernai jį išlaikė 64,6 proc. kandidatų, Klaipėdos rajone – 58,79 proc.

„Šiemet paankstinome matematikos mokymosi pasiekimų įsivertinimo testą, kad mokiniai turėtų daugiau laiko pasiruošti brandos egzaminui, ypač tose matematikos srityse, kuriose nesijaučia tvirtai. Daugiau nei 73 proc. abiturientų pasinaudojo šia galimybe. Vidutinis per bandomąjį matematikos testą surinktų taškų skaičius šiemet išaugo 2 taškais, lyginant su praėjusiųjų metų testo rezultatais. Praktika rodo, kad mokiniai, dalyvavę matematikos pasitikrinime, brandos egzamine pasiekia geresnio įvertinimo,“ – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Bandomajame matematikos mokymosi pasiekimų įsivertinime dalyvavo 12,1 tūkst. į valstybinį matematikos brandos egzaminą užsiregistravusių abiturientų. Bandomojo matematikos testo rezultatai buvo geresni nei pernai: šiemet mokiniai vidutiniškai surinko 9,5 taško iš 22 galimų, pernai – 7,5 taško iš tiek pat galimų. Bandomojo testo užduotys atitiko egzamino programos proporcijas pagal mokymosi kursus, tematiką, tikrinamus gebėjimus ir veiklos sritis.

Matematikos brandos egzamino užduotį sudaro trys dalys. Pirmojoje dalyje pateikiami uždaviniai su pasirenkamaisiais atsakymais (už kiekvieną skiriama po vieną tašką), antrojoje dalyje – trumpojo atsakymo (nestruktūruoti arba struktūruoti) uždaviniai. Trečiąją dalį sudaro atvirojo atsakymo (struktūruoti arba nestruktūruoti) uždaviniai. Egzamine galima naudotis skaičiuotuvu be tekstinės atminties.

„Savaime suprantama, kad jaudulys – kiekvieno egzamino palydovas, tačiau turime pagrindo manyti, kad šiandien abiturientai į egzaminą renkasi labiau pasitikėdami savo jėgomis. Dauguma jas išbandė bandomajame matematikos mokymosi pasiekimų įsivertinime, taip pat pasinaudojo papildomomis konsultacijomis ir kita pagalba: atliko interaktyvius testus, sprendė ankstesnių metų užduotis, susipažino su užduočių vertinimo gairėmis“, – sako Nacionalinės švietimo agentūros direktorė Rūta Krasauskienė.

Planuojama, kad valstybinio matematikos brandos egzamino rezultatai bus paskelbti iki liepos 13 d.

Parengta pagal Nacionalinės švietimo agentūros ir Klaipėdos rajono savivaldybės pateiktus duomenis.