Pėsčiomis su didžiule 5 m ilgio susiųta Mažosios ir Didžiosios Lietuvos vėliava keliauta tris dienas, dvi naktis ir nueita per 200 kilometrų. Tokiais akcentais suorganizuotas šimtmečio vėliavų žygis, kuriuo norėta paminėti Mažosios ir Didžiosios Lietuvos susijungimo šimtmetį.

Šį simbolinį mūsų istorijos paminėjimo žygį organizavo Lietuvos šaulių sąjunga.

Pasak vieno iš žygių organizatorių klaipėdiečio Aurimo Mockaus, šimtmečio vėliavų žygis prasidėjo Smalininkuose ir vyko 9 etapais.

„Etapai buvo tokie: Smalininkai, Vilkdaubė, Bardinai, Usėnai, Šilutė, Priekulė, Gargždai, Kretingalė, Nemirseta ir galiausiai vėliava buvo perduota Klaipėdoje Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriui Jonui Geniui, kad būtų išsaugota ateities kartoms“, – „Vakarų ekspresui“ pasakojo šaulys, karys-savanoris A. Mockus.

Jis pasidžiaugė, kad kiekviename etape juos pasitikdavo būrys žmonių, daugelyje etapų išlydėjo ir Savivaldybių merai.

Žygio dalyviams profesorius Valdas Rakutis priminė mūsų šimtmečio istoriją, pasakojo įdomias istorines detales ir akcentavo šio susijungimo svarbą mūsų valstybei“, – teigė A. Mockus.

Anot jo, vien vėliavos nešėjų eilinių žmonių galėjo būti apie pusę tūkstančio, dar vėliavą nešė ir žygiavo apie tūkstantis Lietuvos šaulių sąjungos karių, Krašto apsaugos savanorių pajėgų Žemaičių apygardos 3-ioji rinktinės karių, taip pat būrys ugniagesių.

„Turime prisiminti ir gerbti savo šalies istoriją. Tai vienas svarbiausių mūsų šalies įvykių. Šiuo susijungimu mes tapome jūrine valstybe ir įgijome rimtos šalies statusą. Šimtmečio vėliavų žygiu tai ir norėjome akcentuoti. Džiaugiamės, kad viskas puikiai pavyko ir lietus žygeivių nė kiek neišgąsdino“, – „Vakarų ekspresui“ sakė A. Mockus.

Informacija

Šimtmečio vėliavų žygio maršrutas driekėsi per istorines Mažosios Lietuvos žemes dabartinėje Lietuvoje – prasidėjo birželio 16-ąją Smalininkuose, o baigėsi birželio 18-ąją Klaipėdoje, Teatro aikštėje. Būtent čia – pačioje Klaipėdos širdyje – sekmadienį klaipėdiečiai pasitiko finišuojančius žygeivius, atnešusius simbolinę penkių metrų ilgio Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos vėliavą, kurią lydėjo vėliavnešiai su mažesnėmis vėliavomis.

Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis, pirmajai žygio grupei įteikęs Mažosios Lietuvos ir Didžiosios Lietuvos vėliavą, kartu su visais leidosi į kelią. Tuo tarpu karo istorikas prof. Dr. Valdas Rakutis žygio dalyviams priminė Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos istorinį kontekstą.

Žygį vainikavęs nemokamas šventinis renginys prasidėjo žygeivių pasitikimu birželio 18 d. Teatro aikštėje, Klaipėdoje.

Susirinkusieji turėjo progą pamatyti vėliavos perdavimo ceremoniją.

Jos metu Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šauliai nuo Smalininkų iki Klaipėdos žygeivių atneštą vėliavą perdavė Mažosios Lietuvos istorijos muziejui, kur ji bus saugoma ir rodoma ateities kartoms.

Vėliavos perdavimo ceremoniją užbaigė Lietuvos šaulių sąjungos Garbės sargybos kuopos šaulių atliekamos pagarbos salvės už Klaipėdos prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 100-metį, už Lietuvos šaulių sąjungą ir už visos Lietuvos žmones.

„Lietuva pagarbiai mini ir švenčia 100 metų Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos sukaktį. Šis Lietuvos šaulių sąjungos organizuotas žygis yra daugiaprasmis istorijos pasakojimas apie XX a. Lietuvos kelią į Nepriklausomybę, – pastebi Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktorius dr. Jonas Genys. – Pirmiausia, žygis primena labai reikšmingą šaulių vaidmenį 1923-iųjų sausio dienomis. Be jų, kaip ir be Lietuvos kariuomenės, savanorių, vietinių gyventojų, šio laimėjimo nebūtų buvę“.

Minint svarbų istorinį įvykį – Klaipėdos krašto prijungimo prie Didžiosios Lietuvos 100-metį – Lietuvos šaulių sąjunga dovanojo šventinį koncertą, kuriame pasirodyė Lietuvos kariuomenės Karinių jūrų pajėgų pučiamųjų orkestras (meno vadovas ir dirigentas Egidijus Miknius), Klaipėdos etnokultūros centro folkloro ansamblis „Alka“ (vadovai Elena Šalkauskienė ir Jonas Kavaliauskas), Kretingos r. kultūros centro vyrų folkloro grupė „Andulė“ (vadovė Elena Šalkauskienė), atlikėja Kristina Jatautaitė-Stanevičienė.

„1923 m. įvykusio Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos būtinybę gerai suvokė tuometė Lietuvos Vyriausybė, vadovaujama Ernesto Galvanausko. Tik kontroliuodama Klaipėdos uostą, jauna Lietuvos valstybė galėjo būti ekonomiškai nepriklausoma. Šiemet minėdami Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos šimtmetį turime puikią progą žygiu įprasminti šį svarbų mums istorinį įvykį“, – sakė Lietuvos šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis.

Šiemet minint Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos šimtmetį, Seimas 2023-iuosius yra paskelbęs Klaipėdos krašto metais, o žygį šiai ypatingai istorinei datai paminėti ne atsitiktinai organizavo Lietuvos šaulių sąjunga – Klaipėdos atvadavimo organizatoriai buvo šauliai, sudėlioję veiksmų planą ir ryžtingai jį įgyvendinę kartu su 5-ojo ir 8-ojo pėstininkų pulkų kariais ir karininkais, 1-ojo husarų pulko kavaleristais, Karo ir Karo policijos mokyklų kariūnais.

Pasak Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus direktoriaus J. Genio, labai stipri ir Šimtmečio vėliavų žygio idėjos sąsaja su Lietuvos istorija – Žygio maršrutas nusitęsė Melno taikos sutartimi (1422 m.) įtvirtinta valstybine siena tarp Ordino ir LDK.

„Ji ilgus šimtmečius buvo ne tik skiriančiąja valstybių siena, bet ir Mažosios (Prūsų) Lietuvos riba, kuri ne tik skyrė politiškai, ekonomiškai skirtingus regionus, bet ir jungė Mažosios ir Didžiosios Lietuvos kultūras, padėjo ypatingomis sąlygomis išlikti lietuviškam žodžiui, raštui, pagaliau – padėjo pamatus tautinei savimonei ir Lietuvos valstybingumui“, – akcentuoja muziejaus vadovas.