Gyvenamųjų namų ir kitų statinių priežiūros kontrolę vykdo Savivaldybės administracija. Pirmąjį šių metų pusmetį surašyta daugiau kaip  pusė šimto statinių techninės priežiūros aktų, pažymėti jų defektai, kuriuos savininkai privalo pašalinti per nurodytą laiką. Daugiausia problemų – bešeimininkiuose pastatuose bei tuose daugiabučiuose, kuriuose nėra bendrijos ar namo administratoriaus. Apie tai kalbamės su Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotoju Vidmantu BUIVYDU, kuruojančiu šią sritį.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatas, buto ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti, sudarę jungtinės veiklos sutartį, pasirinkę administratorių arba įkūrę bendriją, – kaip šią prievolę vykdo Klaipėdos rajono daugiabučių gyventojai?

Mūsų rajone yra mažai daugiabučių namų, kurių būklė nekelia rūpesčių jų šeimininkams. Nuo pat privačios nuosavybės atkūrimo iki šiol pastatų savininkai vengia prisiimti atsakomybę už savo bendrojo naudojimo turtą. Ši problema aktuali visos Lietuvos mastu. Pagal Civilinį kodeksą butų ir kitų patalpų savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise priklauso: bendrosios konstrukcijos – pamatai, sienos, kolonos, pertvaros, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės, bendrojo naudojimo balkonai, išorės durys, laiptai, stogeliai; bendrosios pastato inžinerinės sistemos – elektros skydinė, šilumos punktas, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynai, radiatoriai, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynai; bendrojo naudojimo patalpos – laiptinės, koridoriai, palėpės, sandėliai, rūsiai ir kitos patalpos, jeigu tai nuosavybės teise nepriklauso atskiriems savininkams. Taip pat ir bendrosios dalinės nuosavybės teise ar kitais įstatymų nustatytais pagrindais daugiabučių gyvenamųjų namų ar kitos paskirties pastatų savininkų naudojamas ir valdomas žemės sklypas. Vis dėlto gyventojai linkę rūpintis savo asmeniniais būstais, pamiršdami pareigą prižiūrėti bendrąjį turtą.

Savivaldybės administracijoje registruojami gyventojų prašymai sutvarkyti griūvančius stogus, plyšius sienose, nors Savivaldybė nėra tų pastatų savininkė, – ar dauguma žmonių iki šiol galvoja, kad bendrojo naudojimo objektais turėtų pasirūpinti valdžia?

Tikrai ne dauguma, tačiau sulaukiame tokių prašymų. Dažniausiai gyventojai kreipiasi, kai pastatas jau yra kone avarinės būklės. Jie tikisi Savivaldybės finansinės paramos, ieško kaltų, skundžia nesukalbamus kaimynus. Savivaldybė negali skirti lėšų privačių statinių remontui. Būtina įsteigti daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų bendriją, pasirašyti jungtinės veiklos sutartį arba pasirinkti namo administratorių. Pastatą prižiūrėti reikia nuolatos. Gyventojai turėtų aktyviai dalyvauti susirinkimuose, kurių metu aptartų namo atnaujinimo darbus, nustatytų kaupiamosios įmokos dydį, spręstų kitus klausimus.

Klaipėdos rajono gyvenamųjų ir bendrojo naudojimo patalpų ir inžinerinių įrenginių naudojimo taisyklės numato, kad daugiabučiui, kuriame nevykdoma techninė priežiūra, Savivaldybė savo nuožiūra gali paskirti administratorių, už kurio paslaugas apmoka pastato savininkai, – ar yra buvę tokių atvejų?

Savivaldybė iki šiol nėra pasinaudojusi šia įstatymų suteikta teise. Gargžduose 68 daugiabučius administruoja UAB „Gargždų būstas“, kiti yra įsteigę bendrijas. Žinoma, yra ir tokių, kurie nėra sudarę jungtinės veiklos sutarčių ir nesusivieniję į bendrijas. Rajone ši problema didesnė negu Gargžduose, kur yra ženkliai daugiau namų, neturinčių nei administratoriaus, nei bendrijos ir nesudariusių jungtinės veiklos sutarčių. Šiemet Savivaldybės taryba įsteigė naują pareigybę, pagal kurią specialistas bus atsakingas ir už daugiabučių namų organizacinius reikalus, steigiant bendrijas, skiriant administratorių ar pasirašant jungtinės veiklos sutartis. 

Kokios didžiausios bėdos yra rajono daugiabučiuose?

Būtina remontuoti vandenį praleidžiančius stogus, nuo pirmųjų Gargžduose pastatytų daugiabučių Klaipėdos gatvėje byra tinkas, kai kur grėsmę kelia balkonai, yra susidėvėję vamzdynai. Itin daug problemų Priekulėje. Mat čia esančiuose kai kuriuose namuose žmonės gyvena jau net 160 metų, nors paprastai mūrinis pastatas tinkamas gyventi iki 120 metų. Priekulės senamiesčio statinius reikia renovuoti, tačiau jie yra priskirti kultūros paveldui, tad prieš pradedant darbus su Kultūros vertybių apsaugos departamento specialistais būtina suderinti projektus, išsiimti specialius leidimus. Daug problemų bus išspręsta pradėjus daugiabučių modernizavimą.

Kur gyventojai gali kreiptis dėl informacijos, norėdami įsteigti bendriją ar pasirinkti administratorių, išsiaiškinti kitus klausimus?

Kviečiame kreiptis į Savivaldybės administracijos Turto valdymo skyrių. Norėčiau atkreipti gyventojų dėmesį į tai, kad labai svarbu organizuoti kiekvieno daugiabučio namo administravimą. Ne vien todėl, kad už tokios priežiūros nevykdymą yra numatyta administracinė ir baudžiamoji atsakomybė, bet dar ir dėl to, kad pagerėtų jūsų pačių gyvenimo kokybė.