Klaipėdos pašonėje sparčiai besiplečiančio Kalotės kaimo gyventojai kiekvieno lietaus laukia su siaubu. Anot vietinių, nereikia nė liūties – net ir po įprasto gana ramaus lietaus žmonės kiemuose ir savo būstuose braido kelius siekiančiame vandenyje. Ieškodami, kas atsakingas dėl tokios neseniai išryškėjusios realybės, žmonės atsidūrė aklavietėje: kvartalo vystytojai ir savivaldybė siuntinėja vieni nuo kitų ir padėti žmonėms, panašu, kol kas niekas neskuba.

„Į namus veržiasi kriokliai. Dabar kiekvienas lietus kelia baimę. Tas lietus patenka į rūsį ir jeigu nespėja išpumpuoti, tai vandens – iki kelių. Tai pas mus jau šiaip viskas sukelta, daržovės padėtos aukščiau, bet tiek sukelti visko tikrai neįmanoma. Rūsys buvo sutvarkytas, siurblys įdėtas, sienos ištinkuotos“, – rodydama per kiekvieną lietų užliejamą kiemą bei namo rūsį sako jau ne vieną dešimtmetį Kalotėje gyvenanti Liuda.

Liuda / R. Rumšienės / LRT nuotr.

Moters namas yra žemiausioje šios teritorijos vietoje, tad kaskart prasidėjus net ir ne itin gausiam lietui visas gyvenvietėje susikaupiantis vanduo teka į jos sklypą, užlieja rūsį, nuplauna žemes, žolę, graužiasi aplink ir po pamatais. Vanduo į Liudos sklypą ir namą atiteka ir nuo greta esančio judraus kelio.

„Ten priekyje, prie namų, prie daugiabučio, taip pat yra išplauta. Negali žmonės į rūsius įeiti ir tiesiog į kiemą įeiti, jeigu norėtum kur žemių užmesti, kad nebebėgtų. Tiesiog negali išeiti, nes vanduo tiesiog kaip kriokliai (bėga – LRT.lt)“, – pasakoja gyventoja.

Padėtis itin sudėtinga buvo rugpjūčio pradžios, kai Klaipėdą buvo pasiekęs itin gausus lietus, tvino miesto gatvės, o meteorologai skelbė apie iškritusį stichinį kiekį kritulių.

„Buvo ir elektra dingusi. Aš viena pati su nepilnamečiu vaiku, tai man, žinokite, buvo baisu. Skambinau 112, galvojau, gal kokios pagalbos… Bet nieko nesulaukiau“, – prisimena kalotiškė.

Kenčia ir senbuviai, ir naujakuriai

Ne tik Liuda, bet ir kiti šioje Kalotės vietoje gyvenantys žmonės pasakoja, kad problemos šioje gyvenvietės dalyje prasidėjo tada, kai netoli jau anksčiau stovėjusių namų, ant kalno, atsirado kvartalas „Mažoji Kalotė“.

„Ši problema atsirado šiais metais pavasarį. Pradėjome skęsti, kai pradėjo sniegas tirpti ir prasidėjo tos liūtys. Vasarą vis dažnėjo ir dažnėjo, nes tas vanduo niekur nenubėga, atsimuša į kelią ir nuo kelio bėga tiesiai pas mus į sklypą. Kai atsirado daugiau namų, kotedžų, susidėjo trinkelės, tas vanduo ėmė kauptis, nebesusigeria ir bėga pas mus“, – pasakojo netoli lietaus užtvindomos Liudos jau maždaug 6 metus gyvenantis Deividas.

Deividas / R. Rumšienės / LRT nuotr.

Pašnekovo kiemas po kiekvieno lietaus taip pat virsta ežeru – vanduo pakyla kone iki pat terasos, čiurlena po trinkelėmis ir semia namo pamatus, skandina kieme esančius daiktus bei įrenginius.

„Pas mus apsemia vos ne iki langų, sulig durimis, sulig įėjimu į namus. Gerai, kad nekyla dar aukščiau, nes tada ir pačius namus apsemtų. Kotedžuose kiemai skęsta – pasisėja žolę, visa žolė atplaukia pas mane į kiemą. Šitas kvartalas nepigus, laiko savo kainą, susisiekimas geras, bet kvartalo vystytojas tikrai pagailėjo komunikacijoms, lietaus nubėgimams, todėl žmonės ir sukyla“, – pasakoja gyventojas.

Deivido žodžius apie tai, kad kenčia ne tik šios Kalotės vietos senbuviai, bet ir naujojo kvartalo gyventojai, patvirtina ir dar tik šį pavasarį naujajame kvartale gyventi pradėjęs, bet su problemomis dėl lietaus jau susidūręs Darius.

Darius / R. Rumšienės / LRT nuotr.

„Dar daug problemų žmonės čia nežino, bet mes, kurie gyvename, jau žinome šią problemą ir pradėjome aiškintis. Kvartalo vystytojas pagal projektus turėjo padaryti lietaus kanalizaciją, bet to nėra ir skęstame mes. Kaimynas apačioje skęsta, bet mes netgi ir viršuje skęstame. Negalime net iš kiemo išeiti. Tiek būna lietaus, kad iki laiptelių“, – dėsto kvartalo naujakurys Darius.

Anot Dariaus, dėl potvynių kiemuose kenčia dešimtys šeimų, įsikūrusių kvartale, kuris šiuo metu dar nė ne visas yra apgyvendintas.

Tiesa, vaikštant rajone matyti, kad prie kai kurių namų yra įrengti ir į laisvas teritorijas nukreipti į lietaus nuotekų panašūs vamzdžiai, tačiau situacijos tai nesprendžia, nes vanduo tiek gatve, tiek tekėdamas iš šių vamzdžių tiesiog srūva į atviras teritorijas, o ne į tam skirtus šulinius.

„Taip patvinsta, kad net mašina sunku išvažiuoti. Situacija sunkoka. Mūsų akimis, ūkiškai tariant, tas vanduo bėga į niekur. Jis neturi, kur susigerti“, – pastebi Darius.

Per lietų Kalotėje ima tvinti gatvės ir kiemai, lietaus vanduo užlieja ir rūsius / R. Rumšienės / LRT nuotr.

Žmonės atsidūrė aklavietėje: „Stumia vieni nuo kitų“

Žmonės, kaip minėta, situaciją iki šiol bandė spręsti savo jėgomis, tačiau visos dedamos pastangos pastaruoju metu yra bevaisės, todėl Liuda pasakoja parašiusi Klaipėdos rajono merui Broniui Markauskui, tačiau bent kol kas atsakymo nesulaukė.

Gyventojai sako suprantantys, kad galbūt problemą spręsti turėtų imtis ne tik Klaipėdos rajono valdžia, o naujojo kvartalo vystytojai ar planuotojai, tačiau iš savivaldybės tikimasi bent jau tarpininkavimo, pagalbos ieškant teisybės.

Vis dėlto Klaipėdos rajono savivaldybė situacijos Kalotėje žurnalistams pakomentuoti nesutiko, o gyventojai kiek anksčiau yra sulaukę paaiškinimo, kad jie turėtų kreiptis į kvartalo vystytojus ir dėl lietaus nuotekų tvarkymo aiškintis su jais.

„Savivaldybė siunčia pas kvartalo vystytoją, o vystytojas kratosi nuo savęs problemų. Stumia vieni nuo kitų: kreipkitės į savivaldybę, tegul savivaldybė derina tas lietaus nuotekas, o savivaldybė kratosi, kad kreiptumėmės pas vystytoją“, – apie tai, kad atsidūrę aklavietėje žmonės nusprendė griebtis viešumo LRT GIRDI pasakoja Deividas.

Per lietų Kalotėje ima tvinti gatvės ir kiemai, lietaus vanduo užlieja ir rūsius / Skaitytojų nuotr.

Kvartalo naujakurys Darius teigia, kad žmonėms pavyko išsiaiškinti, jog sklypus kvartale, panašu, įsigijo ir kvartalą vystė ne vienas skirtingas statytojas.

„Čia daug statytojų. Problema čia turėtų lyg ir būti paties rajono vystytojo, nes kai jis pardavė sklypus, turėtų būti kaip ir elektra atvesta, tai turėtų būti ir lietaus kanalizacija atvesta. Išsiaiškinome, kad to nėra ir dabar turime problemą“, – dėsto Darius.

Pasak pašnekovo, su sklypus išpardavusiu žmogumi gyventojams komunikuoti sekasi sunkiai. Buvęs savininkas esą taip pat linkęs kratytis atsakomybės ir siūlo problemą žmonėms spręsti savarankiškai arba prašyti savivaldybės pagalbos.

Į nepavydėtiną situaciją patekę žmonės pripažįsta, kad nepaklysti tvarkų vingrybėse nėra lengva, todėl svarstoma ir galimybė kreiptis į teisininkus, kurie galėtų padėti išsiaiškinti, kas vis dėlto turėjo pasirūpinti lietaus nuotekomis ir dabar turėtų imtis spręsti bėdą.

Vystytojai savo kaltės neįžvelgia

Vienas iš „Mažosios Kalotės“ žemės sklypų vystytojų aiškina, kad jų tikslas tebuvo suformuoti žemės sklypus ir juos parduoti. Iš viso teritorijoje suformuoti 72 sklypai.

Viešai skelbiamu „Mažosios Kalotės“ telefonu atsiliepęs ir situaciją pakomentavęs, tačiau prisistatyti nesutikęs vystytojas aiškino, kad formuojant sklypus viskas buvo atlikta pagal projektą. Pagal jį esą buvo nutiestos ir komunikacijos.

„Tas vandens nubėgimas… Buvo iškasti kanalai šalia palei kiekvieną sklypą ir tais kanalais vanduo nubėga. Toliau mes tuos sklypus pardavėme įvairiems vystytojams, kurie statė namus, formavo aplinkas, kažką darė, kažko nepadarė. Jau ten pagal save jie formavo viską“, – dėsto vienas iš „Mažosios Kalotės“ sklypų vystytojų.

Anot jo, įtariama, kad minėti kanalai dabar yra vietomis užkasti ir vanduo neturi kur nubėgti taip, kaip buvo planuota. Per minėtus kanalus vanduo turėjo patekti į melioracijos sistemą.

Dabar teritorija yra perduota įkurtai bendrijai, tad esą ir visus klausimus reikėtų spręsti būtent per šį valdymo organą.

„Turėtų užsiimti bendrija, pasamdyti kažkokį ekspertą, kuris praeitų, pažiūrėtų ir sužymėtų: čia blogai, čia blogai. Čia viskas paprasta. <...> Jis pasakytų, kas kaltas dėl to. Sužymi sklypus, kurie yra kalti, duodi jiems terminą pasitaisyti, padaryti taip ir taip. Jeigu jie nepadaro, tada teismo kelias lieka“, – kalba vystytojas.

Kalotės situacija atskleidžia viso Klaipėdos rajono bėdą?

Aiškėja, kad kalotiškių problema atskleidžia didesnio masto Klaipėdos rajono bėdą. Panašu, kad šioje savivaldybėje paviršinių nuotekų tinklai yra menkai išplėtoti.

„Mes žinome bendrą situaciją, kas yra Klaipėdos rajone. Iš tikrųjų situacija nėra gera. Mes prižiūrime Klaipėdos mieste paviršines nuotekas. Rajone tikrai trūksta išvystymo. Tokia bendra situacija yra žinoma“, – teigia bendrovės „Klaipėdos vanduo“ generalinis direktorius Benitas Jonikas.

Benitas Jonikas / R. Rumšienės / LRT nuotr.

Pasitaiko, kad kai kurie gyventojai, kurie nuo tokių potvynių kaip Kalotėje ginasi savarankiškai ir lietaus nuotekas nuveda į buitinių nuotekų tinklus ar šulinius.

„Pagal infrastruktūros tvarkymo taisykles tokie veiksmai nėra galimi. Yra numatyta netgi administracinė teisena, numatytos netgi baudos. Priklausomai nuo paviršiaus ploto, nuo to, kiek laiko būna prisijungę, gyventojai gali gauti baudas“, – akcentuoja B. Jonikas.

Anot jo, pagal šiuo metu galiojančias tvarkas, lietaus nuotekos turi tekėti į tam skirtus tinklus, nes yra numatytas kitoks tokių nuotekų valymas nei buitinių.

„Mes matome savo sistemoje nuotekų pumpavimo siurblines ir per lietų būna, kad pasitaiko atvejų, jog didesni kiekiai būna pumpuojami. Dėl to mums indikuoja, kad galimai tam tikroje teritorijoje yra nuvestas lietaus vanduo arba jis tiesiog patenka per nesandarius dangčius į buitinių nuotekų infrastruktūrą ir keliauja į nuotekų valyklą. Tai yra papildomi kaštai, papildomos elektros sąnaudos, papildomos valymo sąnaudos“, – sakė B. Jonikas.

Kalotėje savivaldybei priklausančių tinklų nėra

To, kad ne tik Kalotėje, bet ir visame Klaipėdos rajone yra problemų dėl paviršinių nuotekų tinklų, neslepia ir už jų eksploatavimą atsakingos įmonės „Klaipėdos rajono energija“ direktorius Marius Žilius.

Vis dėlto M. Žilius pabrėžė, kad „Klaipėdos rajono energijai“ prieš keletą metų buvo pavesta eksploatuoti Klaipėdos rajono savivaldybei priklausančius paviršinių nuotekų tinklus, tad įmonė yra atsakinga už jau įrengtų tinklų valymą ir tinkamą darbą.

„Dėl naujų tinklų plėtros visą tą darbą daro Klaipėdos rajono savivaldybės Statybų skyrius ir šiuo metu, kiek man žinoma, yra rengiamas bendrasis rajono lietaus nuotekų planas. Kai jis bus baigtas, bus truputį aiškiau, kaip ir kur toliau vykdyti tuos tinklus, tas linijas, kur jas vesti. Nes dabar tikrai yra daug niuansų visose tose atskirose vietose“, – aiškina M. Žilius.

Marius Žilius / R. Rumšienės / LRT nuotr.

Jis taip pat pabrėžia, kad lietaus nuotekos pastaruoju metu yra į antrą planą nustumiamas klausimas vystant naujus rajonus. Įprastai žmonės daugiausia dėmesio skiria buitinių nuotekų tinklams, elektrai, vandentiekiui, o apie lietaus nuotekas susimąstoma tik pavasarį ar rudenį, kai įprastai iškrenta daugiau kritulių ir atsiranda problemos.

„Žmogus, pirkdamas naują būstą, apie tai nesusimąsto. Dažnai po to pradedant gyventi ir susidūrus su tuo būna vėlu aiškintis, kas dėl to kaltas. Mano patarimas naujai perkantiems visiems žmonėms ir tiems, kurie jau turi, kad jie reikalautų iš tų asmenų ar įmonių, kurie stato, vykdo naujų kvartalų statybas, kurie projektuoja ir turi suprojektuoti lietaus nuotekų sistemas, kad tikrai tą savo darbą padarytų iki galo“, – sako M. Žilius.

Anot įmonės vadovo, būtent Kalotėje ir nėra savivaldybei priklausančių lietaus nuotekų tinklų.

Pastebima, kad neretai prieš pradėdami įgyvendinti projektą, statytojai neatsižvelgia į buvusias melioracijos sistemas ir pradėję darbus jas suardo. Tai dar paaštrina drėgmės tose vietovėse problemą.