Seimas priėmė Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo pataisas, kuriomis nutarta uždrausti laikyti, veisti, parduoti ar kitaip perleisti ir žudyti ūkinius kailinius gyvūnus dėl jų kailių. Už šį sprendimą (projektas Nr. XIVP-1104(2) balsavo 68 Seimo nariai, prieš – 25, susilaikė 15 parlamentarų.

Priimtas draudimas įsigalios 2027 m., nuo 2024 m. žvėrelių augintojams bus skirtas pereinamasis laikotarpis, kai už tokios veiklos nutraukimą bus skiriamos kompensacijos.

Pagal pakeitimus, kompensacijas už šios veiklos nutraukimą bus mokamos tik toms įmonėms, kurios savo veiklą bus įregistravusios iki 2022 m. sausio 1 d.

Kompensacijos už komercinės veiklos nutraukimą dydis už vieną kailinį žvėrelį sieks 3 Eur, jei ši komercinė veikla bus nutraukiama iki 2025 m., 2 Eur − jei bus nutraukiama iki 2026 m., ir 1 Eur − jeigu veikla bus nutraukiama iki 2026 m. pabaigos.

Už šią komercinę veiklą vykdžiusiems ūkio subjektams nuosavybės teise priklausančių statinių nugriovimą, įrenginių sunaikinimą bei atliekų sutvarkymą ir išvežimą nuo 2024 m. balandžio 1 d. iki 2026 m. gruodžio 31 d. taip pat bus skiriama vienkartinė kompensacija. Kompensacijos numatomos ir už atleidžiamiems darbuotojams mokamas išeitines išmokas.

Pataisų rengėjai tvirtina, kad dabar kailinių gyvūnų ūkiuose neįmanoma užtikrinti gyvūnų gerovės. „Prieš pusę metų buvo parodytos slaptų kamerų transliacijos, kaip vis dėlto elgiamasi su gyvūnais, kuriuos neva taip „humaniškai“ dusiname kamerose ir humaniškai atimame gyvybę. Nieko panašaus, ten yra ne kas kita, bet sadistiškas ir labai žiaurus elgesys prieš gyvūnus“, − kalbėjo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė. Pasak jos, šis sprendimas dėl gyvūnų gerovės užtikrinimo yra istorinis žingsnis, rodantis, kad Lietuva daugiau nebetoleruos žiauraus elgesio su gyvūnais.

Seimo narė Ieva Pakarklytė pažymėjo, kad jau net 20 Europos šalių yra uždraudusios kailinių žvėrelių fermas, tarp jų trys šalys nemokėjo jokių kompensacijų, tai yra kaimyninė Latvija, Estija, Vokietija. Ji atkreipė dėmesį, kad pagrindinės kailių rinkos ir didžiausia paklausa yra Rusijoje ir Kinijoje, o Europos Sąjungoje kailių paklausa kasmet mažėja. „Tikiu, kad mes, kaip valstybė ir visuomenė, ką rodo ir didžiulis pilietinės visuomenės įsitraukimas į šią temą, esame pasiekę tokią brandą, kad nebetęstume veiklos, kuri sukelia skausmą ir kančias kitoms gyvoms būtybėms negyvybinėms žmonių reikmėms patenkinti“, − sakė politikė.