Sveikatos apsaugos ministerijos (SAM) iniciatyva, visos pirminės sveikatos priežiūros įstaigos yra įpareigotos teikti paliatyviosios pagalbos paslaugas namuose.
Pasak SAM Asmens sveikatos departamento Slaugos ir ilgalaikės priežiūros skyriaus vedėjos Ilonos Šakienės, augant onkologinių susirgimų skaičiui bei senstant visuomenei, didėja ir paliatyviosios pagalbos poreikis: „Atsižvelgiant į šias tendencijas dvigubai didinamas paliatyviosios pagalbos stacionaro lovų skaičiaus normatyvas – 100 000 gyventojų vietoj 12 lovų bus skiriama iki 24 lovų“. Siekiama, kad 70 proc. paliatyviosios pagalbos paslaugų būtų teikiama ambulatoriškai.
Kas yra paliatyvioji pagalba?
Paliatyviąja pagalba vadinamos paciento, sergančio pavojinga gyvybei liga ir jo artimųjų gyvenimo kokybės gerinimo priemonės. Jos apima kančios palengvinimą, ligos sukeltų simptomų bei kitų ligų valdymą ir prevenciją, padeda spręsti kitas fizines, psichologines, socialines, dvasines problemas.
Paliatyviosios pagalbos paslaugos teikiamos suaugusiems pacientams, kurių sveikatos būklė atitinka numatytus kriterijus. Pavyzdžiui, ligai gydyti išnaudotos visos galimybės (išskyrus atvejus, kai liga – progresuojanti ir pavojinga gyvybei) arba kai pacientui reikalinga simptomų terapija, t. y. simptomų sumažinimas arba pašalinimas.
I. Šakienės teigimu, vienas iš pagrindinių SAM inicijuotos ilgalaikės priežiūros pertvarkos tikslų – pagerinti paliatyviosios slaugos paslaugų prieinamumą. Todėl, skiriant paliatyviąją pagalbą, atsisakyta konkrečių diagnozių, o vertinant šių paslaugų poreikį atsižvelgiama į asmens sveikatos būklę ir pagalbos reikalingumą. Pasak jos, šiuo metu stacionarinę paliatyviąją pagalbą teikia 72 asmens sveikatos priežiūros įstaigos, namuose – 57 ir dienos stacionare – 16.
Paliatyviosios slaugos poreikis nuolat auga
Lietuvos paliatyviosios medicinos draugijos (LPMD) prezidentė Rasa Dagienė sakė, kad šiuo metu daugiausiai – beveik 70 proc. – paliatyviosios pagalbos paslaugų Lietuvoje yra teikiama stacionare. Ambulatoriškai teikiamos paslaugos sudaro beveik 30 proc., o dienos stacionaro – vos 1 proc. Paliatyviosios pagalbos paslaugos gavėjų skaičius kasmet išauga vidutiniškai 7 proc.
LPMD prezidentės teigimu, Lietuvai išliekant viena sparčiausiai senėjančių valstybių Europos Sąjungoje, toliau slaugos palaikomojo gydymo, paliatyviosios pagalbos paslaugų poreikis tik didės. SAM prognozuoja, kad 2030 m. paliatyviosios pagalbos paslaugos bus teikiamos 5600 asmenų.
