Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras spaudos konferencijoje pristatė 37-ąjį sezoną: pasidžiaugęs įspūdingais pristatytų premjerų bei gautų apdovanojimų skaičiais, apvainikuojančiais kryptingą penkerių metų veiklą,  kolektyvas laukia įsikūrimo naujame pastate, kuris tikimasi įvyks jau 2024 metų kovą. Laukiant pirmo per trisdešimt metų šalyje pastatyto teatro atidarymo, pristatyti naujojo statinio privalumai: savo techniniais sprendimais ir erdvumu jis įkvėps menininkus originaliems kūrybiniams sprendimams, o publikai suteiks daugybę dvasinio peno. Muzikinio teatro baleto trupė naują sezoną pasitinka ne tik  atsinaujinusi, bet ir pristato naują baleto trupės meno vadovą Gaj Žmavc atvykusį iš Slovėnijos. Ypač džiugu, kad, kaip įvardina teatro kūrėjai, teatro administracija palaiko visus menininkų kūrybinius ieškojimus, o tai tampa jų įkvėpimu. 

Siūlykite pavadinimus teatro salėms 

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė spaudos konferencijoje džiaugėsi galimybe naujienas pristatyti viešbutyje Amberton, rekonstruojamo Muzikinio teatro pastato fone. „Sezoną neatsitiktinai vadiname Vilties sezonu. Mūsų laukia daugybė naujų svarbių ir įkvepiančių potyrių. Visgi, naujojo teatro atidarymas – svarbiausia bei laukiamiausia 37-ojo sezono naujiena. Tai pirmas nepriklausomoje Lietuvoje per daugiau nei trisdešimt metų pastatytas teatras. Šio įvykio labai laukia ne tik penkis metus be savo namų gyvenanti ir kurianti KVMT bendruomenė, bet ir Vakarų Lietuvos, visos šalies, net Europos kultūros bendruomenė. Kaip žinia, net ir Europoje nauji teatrai užgimsta ne taip dažnai. 

Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras taps moderniausia menininkų poreikius atliepiančia profesionalaus meno įstaiga šalyje. Čia bus sumontuota šiuolaikiška garso, apšvietimo įranga, sudėtinga akustinė sistema, naujausios šiuolaikinės šildymo ir ventiliacijos sistemos. Galėsime pasigirti didžiulėmis baleto, choro, jungtinių repeticijų salėmis. Muzikinis teatras turės dvi sales – Didžiąją (iki 700 žiūrovų) ir Mažąją (apie 160 žiūrovų). Šiuo metu abiems salėms renkami pavadinimai. Jei turite pasiūlymų, mielai kviečiame prisidėti“, – sako vadovė Laima Vilimienė. 

Nuo trečiadienio iki sekmadienio 

Didžioji salė be daugelio savo privalumų, bus išskirtinė tuo, kad jos akustinis kiautas bus padengtas lietuvišku moliu. Tokį dizainerių sprendimą KVMT sutiko su džiaugsmu, nes tai Klaipėdos krašto spalvos, kvapo, identiteto apraiška ir išsaugojimas teatre. Mažoji salė turės funkciją transformuotis iš žiūrovų salės į didžiulę erdvę eksperimentams, repeticijoms, meno projektams, taip atverdama dar daugiau galimybių menininkų kūrybai reikštis.  

Naujasis teatras bus stilingas, dinamiškas, įdomus, atviras pasauliui ir atliepiantis Muzikinio teatro tradicijas bei tapatybę. Į šį tašką  Muzikinis teatras ateina paruošęs solidų tiek kiekiu, tiek kokybe repertuarinį kraitį. „Per penkis metus, kol laukėme naujo pastato, pristatyta dvidešimt viena premjera Didžiojoje salėje bei sukurtos mažesnės, edukacinės jų versijos, penkios premjeros pristatytos kamerinėje salėje. Tarp naujų spektaklių: septynios operos, viena operetė, aštuoni šokio spektakliai, viena oratorija, keturi choreografinių miniatiūrų spektakliai, keturios kamerinės operos, vienas kamerinis šokio spektaklis. Visi spektakliai sukurti taip, kad galėtų būti pritaikyti naujojo teatro scenoms bei toliau džiugintų publiką“, – akcentuoja L. Vilimienė. „ Kol neturime savo salės, neturime ir galimybės spektaklius rodyti  dažnai, nes mus riboja salių nuoma. Džiugiai planuojame, kad nuo 2024 m. rudens naujame pastate turėsime ir pastovų repertuarą, taigi, kiekvieną savaitę nuo trečiadienio iki sekmadienio naujose salėse rodysime spektaklius. Paskutinius penkis metus Muzikinis teatras dėjo daug pastangų siekdamas profesinio tobulumo, aukštos kūrinių meninės vertės. Sulaukiami atgarsiai rodo, kad mums pavyko“. 

Įspūdingas įvertinimų skaičius 

Dar truputis skaičių: per penkis metus Muzikinio teatro pastatymai apdovanoti aštuoniais „Auksiniais scenos kryžiais“, septyniomis „Padėkos kaukėmis“ ir Albatroso statulėle.  Apdovanojimų sraute išskirtinis – R. Wagnerio operos „Skrajojantis olandas“ pristatymas elinge, kuris pelnė visus įmanomus apdovanojimus šalyje bei sulaukė daug liaupsių užsienyje. „Tai spektaklis, tapęs mūsų vizitine kortele ir langu į pasaulį. Ne mažiau pripažinimo sulaukė ir E. Balsio baletas „Eglė žalčių karalienė“ (choreografas M. Rimeikis), kurio vaizdo įrašu pasaulio publika vis dar mėgaujasi MEZZO kanale virtualiai. Beje, tai ir dažniausiai į gastroles šalyje ir užsienyje vykstantis spektaklis, tad ir mūsų baleto trupę labiausiai reprezentuojantis kūrinys. Esame matomi, žinomi, atpažįstami. Tai ypač svarbu vertinant kiekvieno teatro meninio kolektyvo pažangą. Tarkim, spalio 1-ąją naujas sezonas pradėtas tradiciniu simfoninės muzikos koncertu, kurio programa, atlikimo kokybė liudija didžiulę KVMT simfoninio orkestro brandą. Turėdami atskaitos tašką, tai kas buvo prieš metus, peržvelgdami istoriją, matome, kaip sparčiai šis kolektyvas tobulėja vedamas maestro, vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio. Didžiulę transformaciją sparčiai augdama patyrė ir KVMT baleto trupė: meninis lygis nepaprastai kilo, baleto artistai tobulėjo, o publikai pristatytos labai įdomios premjeros. Su šia trupe dirbo ne tik žinomiausi šalies choreografai, bet ir tarptautinį pripažinimą pelnę kūrėjai: E. Clug, sukūręs „Šventasis pavasaris/Stabat mater“; A. Ekman „Kaktusai“, tapusi pirma šio kūrėjo premjera Baltijos šalyse. Džiaugiamės, kad tai atvedė į naują, aukštesnį lygį – prie mūsų prisijungė žinomas choreografas Gaj Žmavc (Slovėnija), kuris nuo rugsėjo tapo KVMT baleto trupės meno vadovu“, – sako L. Vilimienė. 

Nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“ 

Gaj Žmavc yra Slovėnijos šokėjas, choreografas ir kompozitorius. Beveik du dešimtmečius jis šoko Slovėnijos Maribor nacionalinio baleto trupėje, kur pasižymėjo kaip menininkas kuriantis unikalius šokio personažus šiuolaikiniam kompanijos repertuarui. Jis šoko choreografų Edwardo Clugo, Stašos Zurovaco, Mauro Bigonzetti, Johano Ingerio, Jeano Christopho Maillot, Valentinos Turcu ir Darrel Toulon  spektakliuose. Su Maribor baleto trupe gastroliavo daugybėje pasaulio šalių, dalyvavo projektuose, festivaliuose. 

Labiausiai pastebimas intensyvus  ir produktyvus G. Žmavco darbas su choreografu Edwardu Clugu. Pastarojo kūryba tapo postūmiu ir G. Žmavc karjerai, kūrybai ir tobulėjimui. Kaip choreografas ir kompozitorius G. Žmavcas kūrė ir prodiusavo savarankiškus šokio projektus, dažniausiai kartu su ilgamete bendradarbe, šokių partnere ir bendraautore Tetiana Svetlična. Jo darbai buvo rodomi Belgrado choreografinių miniatiūrų festivalyje, „Bûhnenwerkstatt Graz“ šokių festivalyje, Šibeniko šokių festivalyje ir Solo šokių festivalyje Ankaroje (čia dalyvavo su KVMT baleto trupės soliste Ksenija Jermakova). G. Žmavcas sukūrė naujus kūrinius Slovėnijos Maribor nacionaliniam baletui , Jaunimo Slovėnijos Jaunimo baletui, NRW Junior Ballett – Ballett Dortmund ir Klaipėdos valstybinio muzikos teatro baleto trupei, du nauji pastatymai baletui laukiami 2023/24 m. sezone  Magdeburge ir KVMT. Menininkas buvo nominuotas „Auksinio scenos kryžiaus“ apdovanojimui už geriausią 2022 metų šokio pastatymą Lietuvoje (III šokio spektaklio „Dona Kichotė“ dalis). 

Palaikymas skatina kurti 

„Esu labai laimingas būdamas Klaipėdoje. Gal prieš du metus baleto tarnybos vadovui Aurelijui Liškauskui prisipažinau, kad galėčiau čia gyventi ir tai nutiko. Tikiu, kad kai kuriems dalykams tiesiog lemta įvykti ir jie tampa tikrove. Miesto energija, žmonių dirbančių teatre profesionalumas – negali nesužavėti“, – tikina naujasis baleto trupės meno vadovas G. Žmavcas. „Nuoširdžiai dėkoju baleto tarnybos vadovui A.Liškauskui už nuoširdumą ir paramą. Muzikinio teatro vadovė Laima Vilimienė visapusiškai palaiko baleto trupę. Tai neįtikėtina ir įkvepia! Sudėtinga nusakyti, tačiau nuostabu kiek daug mums jau pavyko nuveikti vos per nepilnus du mėnesius bendrystės“. 

Anot baleto trupės meno vadovo G. Žmavco, neseniai baleto trupė sulaukė net devynių naujų baleto artistų. KVMT baleto trupėje šoka profesionalai atvykę iš Japonijos, Pietų Korėjos, Kolumbijos, Italijos, Ukrainos ir žinoma lietuviai. „Nuostabu stebėti kaip puikiai tarpusavyje dera skirtingos energijos, kultūros ir kartu kurti kažką naujo scenoje. Vienas iš mano pirmųjų uždavinių – tobulinti šią baleto trupę, vesti ją pirmyn, pritraukti kuo daugiau jaunųjų talentų iš Lietuvos ir viso pasaulio. Buvo pakeistos grindys baleto repeticijų salėje, o tai irgi svarbi pagalba bei investicija į baleto artistų saugumą bei sveikatą. Mano pagrindinė vizija ir strategija – pakeisti žmonių mąstymą, atsiverti, mąstant apie tai ką mes galime duoti Lietuvai ar pasauliui. Ateitį būtina matyti ne tik kasdienėje rutinoje, bet ir žmonių troškime eiti pirmyn, tobulėti“, – tikina pašnekovas. 

Publika nusipelno geriausių pastatymų 

Didžiausias baleto trupės meno vadovo G. Žmavco troškimas – sukurti tvirtą baleto komandos pagrindą, kuris leis jai sėkmingai gyvuoti ilgus metus: „Startuojame nuo 25 baleto artistų. Nedideliam Klaipėdos miestui – tai tinkamas skaičius. Siekiu sukurti kompaktišką, jaunatvišką baleto trupę. Būtina apsižvalgyti kas vyksta Lietuvoje ar kaimyninėse Latvijoje, Estijoje. Turime būti pakankamai profesionalūs, kad sudomintume aplinkinių šalių publiką. Norisi pritraukti žinomiausius šalies ir užsienio baleto artistus, choreografus. Manau, kad Lietuvos ir Klaipėdos publika nusipelno išvysti pačius geriausius pastatymus, kurie populiarūs šiuo metu pasaulyje. Jau planuojame būsimas KVMT baleto trupės premjeras. Išduosiu, kad tai bus labai įdomūs, šiuolaikiški ar net priklausantys ateičiai pastatymai. Baleto trupės gyvavimui labai svarbi rinkodara. Jau buvau susitikęs su nuostabiomis KVMT rinkodaros tarnybos darbuotojomis, kurios nuoširdžiai daro didžiulius nematomus darbus. Sunku nusakyti visas kartu išgeneruotas naujas idėjas, ypač apie baleto tarnybos įvaizdį. Manau, kad ir šioje srityje išvysite naujienų, kurios jums patiks. Kartu su rinkodara bandysime sukurti unikalų šios baleto trupės stilių, kuris bus lengvai atpažįstamas visiems.“ 

Ir, žinoma, naujas Muzikinio teatro pastatas. „Mane sužavėjo amfiteatras, scena, būsima baleto repeticijų salė ir jos suteikiamos galimybės čia repetuojantiems. Aš toks laimingas. Žinojimas, kad tai bus jau labai greitai stipriai motyvuoja. Baleto artistai, kaip ir aš, nekantrauja įsikurti naujame teatro pastate. Mano didžiausias slaptas, bet labai nuoširdus troškimas, kad baleto trupė ir jos kuriamų pastatymų kokybė kartu su nauju teatro pastatu būtų ryškiai matoma pasauliniame baleto žemėlapyje. Tai pasiekiama, nes KVMT dirba nuostabi komanda, vedama teatro vadovės L. Vilimienės, kuriai nėra neįveikiamų kliūčių, A. Liškausku ir jaunais kūryba degančiais baleto artistais. Kartu įveiksime visas viršukalnes! Noriu išvysti kaip tai įvyks!“, – sako G. Žmavcas. 

Sunku rasti atitikmenų 

Kone Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės simboliu tapęs A. Liškauskas šios meno įstaigos scenoje šoko nuo 1997 m., o nuo 2011 m. – dirba ir vyriausiuoju choreografu. A. Liškauskas užaugino ne vieną baleto artistų kartą, ne vieną profesionalą išlydėjo į rentą. „Būtent prieš 26 metus aš dar būdamas jaunuolis sėdėjau šioje vietoje, senajame Klaipėdos viešbutyje, bei ilgesingai žiūrėjau į KVMT langus, kur mačiau repetuojant baleto artistus. Taip norėjau būti vienu iš jų. Ir tai išsipildė“, – džiugiai pasakoja baleto tarnybos vadovas A. Liškauskas.  

Simboliška ir liūdna, bet į naują teatro pastatą neįžengs nė vienas senajame šokęs baleto artistas. Gyvenimo ratas baleto artistams sukasi greičiau nei kitiems teatro kūrėjams.  „Naujas teatras startuos su nauja energinga baleto trupe. Turime ir naują baleto repetitorių Filipą Veverką, kuris yra šokęs Amerikoje, o šiuo metu mielai prisijungė prie mūsų trupės ir moko baleto artistus. Grįžo ir baleto artistas Mantas Ūsas (buvęs Černeckas). Naujais veržliais žmonėmis pildosi visos teatro tarnybos ir meno kolektyvai. Kas tik nori siekti profesinių aukštumų – visi baleto trupėje randa vietą ir galimybių. Tereikia pamatyti KVMT dirbančių žmonių akis – jos viską pasakančios. Turime jaunų baleto artistų, kurie mūsų baleto trupėje šoka jau penkis metus ir planuoja likti ilgam, nori ateityje tapti choreografais. Muzikiniame teatre per penkis metus pasiekta tiek daug, kad sunkiai rastumėt tokiais mastais galintį pasigirti meno kolektyvą šalyje ar Baltijos šalyse“, – džiaugiasi A. Liškauskas.