Artėja Visų šventųjų ir Mirusiųjų atminimo dienos, kai Lietuvos gyventojai lapkričio 1–2 tradiciškai vyks į kapines lankyti mirusių artimųjų. Nuo seno šiomis dienomis įprasta ant kapų padėti gėlių ir žvakių, tačiau tiek floristai, tiek atliekų tvarkymo įmonės atstovai prieš įsigyjant atributus kviečia susimąstyti: koks mūsų tikslas – pagerbti mirusiuosius ar ramybės vietą apkrauti neperdirbamais daiktais, kurie neilgai trukus atsidurs konteineriuose.

Atliekų tvarkymo bendrovės „Ekonovus“ Kauno padalinio vadovas Darius Šlapikas informuoja, kad kapų atliekų kiekių padidėjimas stebimas nuo spalio iki lapkričio vidurio, šalia kapinių esančius konteinerius šiuo metu prireikia aptarnauti 2–3 kartus dažniau. Maždaug tiek kartų kasmet tokiu metu išauga ir atliekų kiekiai kapinėse. Nors rūšiavimui žmonės skiria vis daugiau dėmesio net ir kapinėse, tačiau neretai tai daroma neteisingai, o apskritai, pačių atliekų kiekis galėtų būti kur kas mažesnis, jei žmonės atsakingiau puoštų artimųjų amžino poilsio vietas.

„Pastebime tendenciją, kad kapinėse, kaip ir bendrai, žmonės aktyviau rūšiuoja, tačiau atliekų susidaro dar gana dideli kiekiai, ypač lapkričio pirmomis dienomis, kai dažniau lankomi kapai. Visgi dar daugiau atliekų yra paskirstoma po skirtingus konteinerius“, – komentuoja D. Šlapikas.

Tiesa, „Ekonovus“ darbuotojus džiugina tendencija, kad vis dažniau stiklinės ar plastikinės kapų žvakidės naudojamos pakartotinai, mažėja išmetamų dirbtinių augalų kiekiai. Visgi pagrindinė problema, jog dauguma kapinėse susidarančių atliekų negali būti perdirbamos, nes yra pagamintos iš įvairių medžiagų mišinio, kurį ne visada įmanoma identifikuoti, be to, neretai yra užteršti kitomis medžiagomis, pavyzdžiui, vašku. „Tad sprendimas turėtų būti ne tik rūšiavimas, bet apskritai – saikas“, – sako atliekų tvarkymo bendrovės atstovas D. Šlapikas. 

Plastikinės gėlės – ne pats blogiausias dalykas

Birštone dirbanti patyrusi floristė Kristina Kasikauskienė, kuriai jau daugelį metų nesvetima tvarumo, aplinkos tausojimo tema, atkreipia dėmesį, kad mirusiems skirtas dienas, deja, neretai išnaudoja norintys tiesiog pasipelnyti. „Matau, kad ne vienas prieš lapkričio pradžią meta visus savo pagrindinius darbus, prisiperka dideliais kiekiais dirbtinų gėlių, žvakių ir prie kapų bagažinėse pardavinėja. Jiems nesvarbu, ką parduoda, svarbiausia – užsidirbti ir už tai paimti nemažus pinigus. Žmonėms yra patogu atvažiuoti į kapines ir nusipirkti kažką, ką galėtų padėti ant kapo, tačiau jie dažnai nesusimąsto, kad šis daiktas neilgai trukus atsidurs konteineryje“, – sako profesionali floristė.

K. Kasikauskienės nuomone, dirbtinės gėlės ant kapo dar nebūtų taip blogai, jei jos būtų kokybiškos, o iš jų profesionalus floristas su meile bei rūpesčiu sukurtų gražią puokštę ir parduodamas patartų, ką vėliau su ja būtų galima padaryti. „Dirbtinės gėlės gali būti padarytos ir iš perdirbtų medžiagų, todėl puokštės iš tokių gaminių dar nebūtų pats blogiausias variantas. Dar geriau būtų, jei po žiemos dirbtinės gėlės nuo kapo būtų surinktos, išplautos ir, pavyzdžiui, vėl atneštos floristui, kad iš jų pagamintų kitą darbą, kuriuo būtų vėl galima papuošti kapą“, – išeitį siūlo K. Kasikauskienė.

Floristė sako, kad paprastas, bet tvaresnis sprendimas norint papuošti kapą – keletas gyvų skintų gėlių. „Visgi ir su jomis reikia nepersistengti. Jei žmogus ant kapo neša daug gėlių, įsigyja ir paskui išmeta neatsakingai, tai irgi nėra tvarus elgesys, reikia jausti saiką“, – tvirtina K. Kasikauskienė.

Kaip rūšiuoti kapinėse?

Atliekų tvarkymo įmonės „Ekonovus“ atstovas D. Šlapikas sako, kad problematiškiausia atlieka kapinėse – žvakės. Jas žmonėms sunkiausia rūšiuoti.

Būtina žvakės įdėklą išimti ir išmesti į mišrių atliekų konteinerį, o indelį, jeigu yra galimybė, naudoti pakartotinai, arba išmesti atsižvelgiant į medžiagą, iš kurios jis pagamintas. Į stiklo ar plastiko konteinerį negalima mesti žvakidžių, kurios užterštos vašku, tokie gaminiai negali būti perdirbti.

Jei ant kapo buvo puokštė, kuri buvo pagaminta tiek iš dirbtinų medžiagų, tiek iš natūralių, prieš išmetant, ją reikėtų išardyti ir puošybos elementus paskirstyti į atitinkamus konteinerius: jei norima atsikratyti lapais, šakelėmis, gėlių žiedais, juos reikėtų išmesti į mišrių arba žaliųjų atliekų konteinerį, plastikines gėles, kaspinus ar kitas detales – į plastikui skirtą konteinerį.

Prieš Vėlines daugumoje kapinių yra pastatoma daugiau rūšiavimo konteinerių, tačiau jų, deja, ne visada pakanka. „Gyventojų, pagal galimybes, esant perpildytiems konteineriams, prašome informuoti juos tvarkančias įmones ir vengti atliekas krauti tam neskirtose vietose, nes jos gali būti išnešiojamos gyvūnų ar vėjo“, – sako „Ekonovus“ Kauno padalinio vadovas D. Šlapikas ir primena, jei visgi šalia kapinių nėra galimybės tinkamai išrūšiuoti atliekų, jas reikėtų pasiimti su savimi ir išmesti į artimiausią atliekų rūšiavimo konteinerį.

Kaip tvariai puošti kapus?

Žvakės ant kapų nuo seno degamos siekiant simbolizuoti amžinąją šviesą, apšviečiančią mirusiojo poilsio vietą. „Ekonovus“ atstovas D. Šlapikas prašo žmonių įsigyjant žvakes nepersistengti – siekiant pagerbti mirusįjį, ant kapo užtenka uždegti ir vieną žvakelę. Visgi floristė K. Kasikauskienė pastebi, kad daugeliui apsiriboti viena žvake yra sunku, nes vis dar gaju: „ką kaimynas pasakys“. „Mes įpratę galvoti: jei ant kapo – tik viena žvakė, tai artimieji nepasistengė, nepakankamai parodė rūpesčio. Visgi reikėtų atsisakyti tokio ydingo mąstymo“, – yra įsitikinusi ji.

Floristė žmonių prašo bent jau vengti plastikinių dirbinių, verčiau rinktis stiklinių gaubtų žvakides, kurias būtų galima naudoti ne vienerius metus, o į vidų dėti natūralias, iš vaško pagamintas žvakes nenaudojant plastiko.

Kristina Birštone savo klientams jau ne vienerius metus siūlo artimųjų kapus puošti iš gamtoje randamų elementų – kankorėžių, gilių, šakelių, džiovintų gėlių ir pan., pagamintas puokštes. Visgi tai palankiai vertina ne visi. Tokias puokštes reikia užsisakyti iš anksto, jos nėra pigios – kainos prasideda nuo 20 Eur. „Aplinkai draugiškų puokščių negaminu iš anksto, nes jei žmonėms jų nereikės, jas reikės išmesti, o norint jas pagaminti reikia įdėti nemažai darbo. Siekiant nešvaistyti nei savo jėgų, nei gamtos išteklių, užsakymus puokštėms renkame iš anksto ir pagaminame tik konkretų kiekį“, – sako K. Kasikauskienė.

Floristės nuomone, kapus geriausia puošti ilgamečiais sodinamais augalais. Ką išsirinkti ir kaip augalus prižiūrėti, gali patarti profesionalas. 

„Yra labai daug neaukštų, kuklių augalėlių, kurie tinkami puošti kapams, o kai kurie iš jų dar rudenį ir pražysta. Pavyzdžiui, kapus siūlau puošti alūnėmis, įvairiais šilokais, vaizginomis, žiemėmis, šilingėmis, viksvomis, kurios dabar yra labai populiarios, – variantus, kokiomis gėlėmis tinkama puošti kapus, vardija specialistė. – Štai net, pavyzdžiui, eleborai tuoj pražys ir per visą žiemą žydės, o vasarą turės gražius lapus.“

Taip pat vienas iš klasikinių kapams tinkančių augalų – viržiai. Tačiau, kaip pastebi floristė iš Birštono, žmonės juos dažnai pavasarį išmeta, tačiau jie yra ilgamečiai augalai, kurie kapą gali puošti ilgai. „Svarbu šiuos augalus sodinti neprasidėjus šalnoms, kad jie dar spėtų įleisti šaknis ir per žiemą nenušaltų“, – pataria K. Kasikauskienė.