Geriau rūpintis nėščiųjų ir gimdyvių emocine sveikata, laiku identifikuoti po gimdymo kylančius emocinius sunkumus ir suteikti reikiamą pagalbą susidūrus su psichikos sveikatos sunkumais – visa tai pasiekti numatoma veiksmų plane, kurį parengė Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM).

„Lietuvoje ir užsienyje atliekami tyrimai rodo, kad depresijos po gimdymo simptomus patiria viena iš keturių moterų, tačiau oficiali diagnozių statistika neatskleidžia tikrojo sunkumų masto. Tai reiškia, kad daug tokių atvejų nėra atpažįstama ir diagnozuojama, todėl naujame veiksmų plane ypatingas dėmesys skiriamas visuomenės ir specialistų pareigai bei gebėjimų stiprinimui laiku atpažinti pogimdyminės depresijos požymius ir suteikti reikiamą pagalbą“, – sako sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Pasak socialinės apsaugos ir darbo ministrės Monikos Navickienės, gebėti atpažinti su emociniais sunkumais susiduriančią mamą, nukreipti ją pagalbos, o mamai tą pagalbą priimti – stiprios ir brandžios visuomenės požymis. Tad turi būti dedamos visų institucijų pastangos siekiant stiprinti emocinės ir psichologinės pagalbos tinklą mamoms ir šeimoms, išgyvenančioms šiuos sunkumus.

„Vaiko gimimas šeimoje – ypatingas gyvenimo etapas. Lydimas didžiulės laimės, atsakomybės ir drauge, kiekvienam, asmeninių patirčių ir išgyvenimų laikas. Dažniausiai dalinamės tais momentais kurie gražūs ir džiugūs, tačiau pasitaiko ir tų sunkių momentų, kai prireikia ištiestos artimo, draugo ar specialisto rankos. Pirmasis tūkstantis motinystės dienų, laikas, kai artimiausia aplinka susitelkusi ir išlaikydama budrumą tampa atrama mama ar tėčiu tapusiam žmogui. Raginu drąsiai kreiptis pagalbos, jei jaučiatės blogai. Tai yra visiškai normalu ir net būtina. Kartu su Sveikatos apsaugos ministerija padarėme didelį darbą, kad būtinos paslaugos būtų kuo arčiau emocinius sunkumus patiriančių mamų ir tėčių“, – sako ministrė M. Navickienė.

Medikų įgalinimas. Įgyvendinant veiksmų planą bus sukurta sistema, pagal kurią akušeriai, slaugytojai ir šeimos gydytojai turės paklausti nėščiųjų, mamų ir tėvų apie depresijos po gimdymo simptomus, juos įvertinti ir prireikus nukreipti pagalbos. Šiuo tikslu bus pakeisti teisės aktai, apmokyti ir metodine medžiaga aprūpinti specialistai. Planuojama, kad sistema pradės veikti nuo 2024 m. liepos 1 d.

Papildoma specialistų pagalba. Bus didinamas medicinos psichologų skaičius akušerijos stacionaruose ir planuojama įvesti naują paslaugą – specializuotą, tęstinį psichologinį konsultavimą, kai dėl komplikuoto ar nesėkmingo gimdymo susiduriama su psichologiniais iššūkiais. Jau dirbantys psichologai ir psichiatrai įgis daugiau žinių, kaip tinkamai pagelbėti nėščiajai, gimdyvei ar mamai, geriau suprasti jos psichologinius poreikius ir medikamentų skyrimo specifiką.

Artimųjų pagalba. Skatinant visuomenės supratingumą ir palaikymą šeimoms ir mamoms, taip pat nėščiosioms, susiduriančioms su reikšmingais gyvenimo pokyčiais ir sunkumais, planuojama ilgalaikė komunikacijos kampanija, kurios tikslas – stiprinti palankų požiūrį į tėvystę ir motinystę, žinias ir gebėjimus atpažinti, jog artimajam reikalinga pagalba.

Prevencinės psichosocialinės paslaugos. Jau nuo 2022 metų Lietuvoje teikiama nauja socialinių paslaugų rūšis – prevencinės socialinės paslaugos. SAM ir SADM suvienys pastangas, kad daugumoje savivaldybių atsirastų savitarpio paramos grupės ir kokybiški grupiniai užsiėmimai besilaukiančioms ir vaikus jau auginančioms šeimoms, siekiant paskatinti bendruomenių būrimąsi ir gerinti pasirengimo tėvystei žinias bei įgūdžius. Šios paslaugos jau kitąmet bus pradėtos teikti visuomenės sveikatos biuruose ir bendruomeniniuose šeimos namuose daugelyje savivaldybių.

Kompleksinės paslaugos šeimai – savivaldybėse nemokamai teikiamos paslaugos, skirtos asmens ir šeimos, patyrusios sunkumų savarankiškai spręsti iškilusias problemas gebėjimams stiprinti (savitarpio pagalbos grupės, šeimos ar asmens konsultavimas namuose, gimus kūdikiui, nustačius neįgalumą ar specialiuosius poreikius, šeimos mediacija, tėvystės mokymai ir kt.)

Šeimų lankymas namuose. Taip pat numatoma nuo 2025 m. gegužės 1 d. visoje šalyje išplėtoti šeimų lankymo namuose teikiant ankstyvosios intervencijos paslaugas, kurios nuo 2019 m. buvo teikiamos įgyvendinant bandomąjį projektą 16-oje savivaldybių. Paslaugos teikiamos šeimoms, patiriančioms kompleksinių sveikatos ar socialinių iššūkių, pirmąsias 1000 dienų, tai yra, nėštumo laikotarpiu ir iki vaikui sukaks dveji metai. Šias paslaugas teikia pagal specialią podiplominių studijų programą apmokyti akušeriai ir slaugytojai.

Specialistų ugdymas. 2024 metais bus pradėti vykdyti mokymai socialinių paslaugų srities darbuotojams ir kompleksinių paslaugų šeimai teikėjams ir organizatoriams, stiprinant šeimos konsultavimą asmens namuose gimus kūdikiui, asmeniui nustačius neįgalumą ar specialiuosius poreikius. Numatoma apmokyti daugiau kaip 1000 specialistų.

Jau lapkričio 23 d. organizuojama vieša paskaita-diskusija socialinių paslaugų srities ir kitiems specialistams, NVO, emocinę paramą ir pagalbą šeimoms teikiantiems specialistams apie depresiją, melancholijos ir depresijos po gimdymo požymius, atpažinimą, pagalbos būdus ir visuomenėje veikiančius stereotipus.

Detaliau apie planuojamas veiklas ir priemones skaitykite 2023–2026 m. veiksmų plane ČIA.

Informaciją apie teikiamą emocinę paramą ir pagalbą mamoms rasite ČIA.