Eismo įvykis, net jei nesi dėl jo kaltas, kiekvienam žmogui sukelia didžiulį stresą. Apgadinta transporto priemonė, sujaukti dienos planai bei būsimo remonto rūpesčiai – tai tik dalis priežasčių, kodėl geriau net į nesunkų eismo įvykį niekada nepatekti. Vis tik, gyvenimas yra nenuspėjamas ir net atsakingiausi vairuotojai, pasitaiko, dėl savo ar kitų kaltės atsiduria šioje nemalonioje situacijoje. Na, o tokiu atveju gali koją „pakišti“ stresas.

Ką daryti, jei kitas vairuotojas siūlo nepildyti deklaracijos ir sumokėjus kelis šimtus eurų skirtytis? Ar būtina eismo įvykio vietą nusifotografuoti ir ką su ta nuotrauka daryti? Ir apskritai, dėl kokių priežasčių dažniausiai yra patenkama į eismo įvykius? Apie tai ir pasakoja specialistai.

Į eismo įvykius dažniau patenka mažų gabaritų transporto priemonės

Autoservisų tinklo „Berautus“ vienas iš vadovų Vilius Zigmantavičius pasakoja, neretai sulaukia klientų pagalbos šauksmo, kuomet jie patenka į įvairius eismo įvykius.

„Dažniausiai susiduriame su nedideliais kėbulo gedimais, pavyzdžiui – atsikabinusia dugno apsauga, skilusiais, dužusiais ar iškritusiais žibintais, pažeistu bamperiu“, – teigia pašnekovas.

Anot jo, dažniausiai klientai teisinasi, kad būtų išvengę eismo įvykio, jeigu automobilis būtų techniškai tvarkingas.

„Vairuotojams koją pakiša automobilyje susikaupusi drėgmė, nuo kurios būna aprasoję langai. Taip pat sunkumų sukelia ir prastai veikiantys valytuvai, neveikiantys parkavimo jutikliai ar blogai veikianti galinio vaizdo kamera. Taip pat, dažnokai vairuotojai kaltina blogai sureguliuotus galinio vaizdo veidrodėlius ar nesuveikusią aklosios zonos perspėjimo sistemą. Dažnai po vairuotojų prašymo padėti, išgirtame žodžius: „Žinote, galvojau, kad tilpsiu, bet...“ Įdomu tai, kad dažniau tokiose situacijose atsiduria mažesnių ar vidutinių gabaritų automobiliai“, – nurodo specialistas.

Jis pabrėžia, kad tiek vyrai, tiek moterys patenka į autoįvykius, tad tikrai negalima nurodyti, kuri lytis dažniau atvyksta su apgadintomis transporto priemonėmis.

„Tačiau labai akivaizdžiai skiriasi vyrų ir moterų požiūris į kėbulo apgadinimo mąstą. Vyrai dažniau prašo aptvarkyti kuo paprasčiau, kad automobilis funkcionuotų ir būtų galima su juo važinėti, o moterys preciziškiau pasižiūri į situaciją ir prašo išspręsti visas transporto priemonės problemas“, – darbine patirtimi dalinasi V. Zigmantavičius.

Klaidos, kurių galima išvengti

Vis dėlto, patekus į eismo įvykį itin svarbu nepasimesti, išlikti budriam ir žinoti, kokie veiksmai yra būtini. „Draudimas.lt“ vyr. žalų administravimo ekspertas Danielius Braškys teigia, kad viena dažniausiai pasitaikančių klaidų eismo įvykio vietoje – neteisingai pildoma eismo įvykio deklaracija.

„Įvykus eismo įvykiui svarbu žinoti, kaip jį tinkamai užfiksuoti. Priklausomai nuo įvykio pobūdžio, jį galima užfiksuoti keliais skirtingais būdais. Vienas iš pagrindinių – užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Svarbu žinoti, kad ji pildoma tik tuo atveju, kai eismo įvykio dalyviai sutaria dėl kaltės ir įvykio metu nebuvo sužeistų ar žuvusių asmenų. Pildant eismo įvykio deklaraciją rekomenduotina atkreipti dėmesį į 14 punktą, kuriame turi pasirašyti tik eismo įvykio kaltininkas Svarbu žinoti, kad atvejais, kai 14 punkte pasirašo abu eismo įvykio dalyviai, yra laikoma, kad susitarta dėl abipusės kaltės. Neretai vairuotojai šiame eismo įvykio deklaracijos punkte pasirašo per klaidą, kas vėliau gali sukelti sunkumų nustatant faktinį įvykio kaltininką“, – pasakoja ekspertas.

Anot jo, taip pat neretai pasitaiko, kad eismo įvykio dalyviai pildo deklaraciją, nors reikėtų kviesti policiją.

„Atvejais, kai eismo įvykio metu buvo sužeistų ar žuvusių asmenų, eismo įvykio dalyviai nesutaria dėl kaltės, būtina kviesti policiją. Tai galioja ir tuomet, kai sugadintos transporto priemonės savininko nėra įvykio vietoje“, – pabrėžia D. Braškys.

Specialistas pamini ir dar vieną neretai pasitaikančią klaidą, dėl kurios vėliau tenka pasigailėti.

„Pasitaiko, kad pamirštama užfiksuoti eismo įvykio detales. To gali prireikti, jei vėliau kils neaiškumų ar nesutarimų. Įvykus eismo įvykiui rekomenduoju nuotraukomis užfiksuoti įvykio vietą ir transporto priemones, kurios dalyvavo eismo įvykyje. Galima nufotografuoti ar nufilmuoti jų susidūrimo ar smūgio vietą, padaryti keletą pažeidimų nuotraukų iš arčiau, taip pat padaryti kelias bendro vaizdo nuotraukas taip, kad būtų matomi kelio ženklai ir važiuojamosios dalies ženklinimas“, – teigia pašnekovas.

Taip pat ekspertas pataria užsirašyti kito eismo įvykio dalyvio kontaktus.

„Žinoma, pasitaiko ir tokių situacijų, kuomet į eismo įvykį patekusi transporto priemonė yra per anksti patraukiama iš įvykio vietos. Verta žinoti, kad transporto priemones patraukti iš įvykio vietos galima tik apžiūrėjus avarijos vietą ir sutarus dėl kaltės, užfiksavus įvykį užpildant eismo įvykio deklaraciją. Jeigu dėl kaltės nesutariama, tą padaryti galima tik sulaukus policijos pareigūnų. Transporto priemones nedelsiant patraukti iš įvykio vietos reikėtų tik tuo atveju, jeigu yra keliamas pavojus kitų eismo dalyvių atžvilgiu“, – sako D. Braškys.

Taip pat, jei kyla neaiškumų ar yra nukentėjusių žmonių, ekspertas rekomenduoja pasiimti ir liudininkų, kurie matė eismo įvykį, kontaktus.

Atmintinė patekus į eismo įvykį už Lietuvos ribų

D. Braškys pasakoja, kad neretai žmonės labai pasimeta patekę į eismo įvykį užsienyje. Kad taip nenutiktų, jis pataria vadovautis tam tikromis taisyklėmis.

„Patekus į eismo įvykį užsienio šalyje, visuomet rekomenduočiau kviesti policiją. Taip pat, verčiau nejudinkite automobilio iš įvykio vietos, kol neužfiksavote visų aplinkybių arba neatvyko policija. Nufotografuokite eismo įvykio detales, užsirašykite kito vairuotojo kontaktus, jo draudimo bendrovės bei transporto priemonės duomenis“, – vertinga informacija dalinasi specialistas.

Jis rekomenduoja tokioje situacijoje užsirašyti eismo įvykio liudininkų vardus bei kontaktus. Jei policija neatvyksta, svarbu užpildyti eismo įvykio deklaraciją. D. Braškys pabrėžia, kad pildant deklaraciją svarbu būti atidiems, užpildyti visus laukelius bei išsiversti į lietuvių kalbą tuos, kurių nesuprantate.

„Niekada neprisiimkite kaltės, jei nesate dėl to tikras. Taip pat nepasirašykite dokumentų, kurių turinio nesuprantate. Jei esate įvykio kaltininkas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas susisiekite su savo privalomojo automobilio draudimo bendrove, o taip pat ir KASKO draudimo bendrove, jei esate juo apdraudęs transporto priemonę“, – sako pašnekovas.

Jei esate nukentėjusysis, D. Braškys pataria kreiptis į kaltininko draudimo bendrovę užsienyje arba jos atstovus Lietuvoje.

Naudinga žinoti visiems vairuotojams

Vyr. žalų administravimo ekspertas dalinasi ir kitais itin vertingais patarimais. Anot jo, jei užsienio šalyje gauta eismo įvykio deklaracija skiriasi nuo lietuviškos, galite pildyti tiek užsienietišką, tiek lietuvišką deklaraciją.

„Tokiu būdu turėsite keletą pasirašytų versijų ir būsite tikri, kad bent vienoje jų viskas užpildyta teisingai“, – nurodo jis.

Taip pat specialistas sako, kad jei eismo įvykis įvyko Europos Sąjungos šalyse, negalima pildyti rusiškų, baltarusiškų ar ukrainietiškų deklaracijų, nes ES šalyse jos tiesiog negalioja.

„Žinokite, kad privalomasis automobilio draudimas galioja ir užsienyje, tereikia turėti žalią kortelę, kuri yra gaunama perkant automobilio draudimą“, – teigia D. Braškys.