Lietuvoje siekiant visoms socialinėms grupėms užtikrinti lygias galimybes siekti aukštojo išsilavinimo, valstybė kompleksinėmis priemonėmis numato didinti aukštojo mokslo prieinamumą. Nuo 2024 m. atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos, bus tobulinamas paramos finansinių sunkumų patiriantiems studentams modelis.

Tai – dalis Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos inicijuotų 2023–2030 m. aukštojo mokslo prieinamumo – socialinės dimensijos – plėtros prioritetų. Jie parengti atsižvelgiant į Lietuvos ir tarptautinius tyrimus, taip pat užsienio šalių patirtį, konsultuojantis su socialiniais partneriais.

Socialinės dimensijos prioritetų įgyvendinimas šiandien pristatomas Seimo Švietimo ir mokslo komitete. Pastaruoju metu imtasi penkių pagrindinių priemonių įgyvendinti pokyčius aukštajame moksle.

Formuojama atskira konkursinė eilė stojantiesiems iš socialiai jautrios aplinkos

Remiantis socialinės dimensijos prioritetų planu, nuo 2024 m. atsiras papildoma konkursinė eilė stojantiesiems į valstybės finansuojamas studijų vietas aukštosiose mokyklose. Ja galės naudotis jaunuoliai iš labai mažas pajamas gaunančių šeimų, našlaičiai, turintieji neįgalumą, taip pat trumpųjų studijų absolventai ir turintieji praktinės veiklos patirties. Jiems bus keliami tokie patys akademinio pasirengimo reikalavimai kaip ir stojantiesiems per pirmąją konkursinę eilę.

„Sudarydami papildomą konkursinę eilę stojantiesiems iš socialiai pažeidžiamų grupių, mažiname jų patiriamus barjerus siekiant valstybės finansuojamos studijų vietos. Norime užtikrinti, kad kokybiškos studijos būtų prieinamos visoms visuomenės grupėms“, – pabrėžia šiandien Seimo komitete planą pristatysiantis švietimo, mokslo ir sporto ministro patarėjas Andrius Zalitis.

Pagal antrąją konkursinę eilę numatoma paskirstyti apie 10 proc. valstybės finansuojamų studijų vietų į trumpąsias studijas, pirmosios pakopos (bakalauro) ir vientisąsias studijas.

Taip pat nuo 2024 m. pradės veikti aukštųjų mokyklų skatinamojo valstybės finansavimo už veiklos rezultatus modelis, kuriuo remiantis už pasiekimus šešiose vertinamose srityse, tarp jų ir studijų prieinamumo, aukštosioms mokykloms bus paskirstoma ne mažiau nei 5 proc. visų praėjusių metų valstybės biudžeto lėšų studijų baziniam finansavimui. 2025 m. šis skaičius sieks ne mažiau nei 10 proc., 2026 ir vėlesniais metais – 20 proc.

Studentams – saugesnis studijų paskolos modelis

Tam, kad aukštųjų mokyklų absolventai, pasirinkę savo studijas finansuoti valstybės remiamų paskolų pagalba, saugesnėmis finansinėmis aplinkybėmis galėtų pradėti savarankišką gyvenimą, nuo ateinančių metų paskolų sutartis sudarysiantiems studentams įsigalios lengvatos jas grąžinant.

„Šia iniciatyva siekiame užtikrinti didesnį studijų paskolų modelio saugumą, papildomas garantijas. Tai reiškia, kad užbaigę studijas studentai turės daugiau laiko įsitvirtinti darbo rinkoje ir tik tada pradėti grąžinti paskolas, o tie, kurie susiduria su ypač dideliais finansiniais iššūkiais, galės būti atleidžiami nuo paskolos grąžinimo“, – pažymi A. Zalitis.

Atsižvelgus į studentų patiriamus iššūkius studijų paskolas pradėti grąžinti per metus nuo studijų pabaigos, šis terminas prailgintas iki dvejų metų. Šiais pakeitimais siekiama, kad studentai studijų metu ar iškart po jų galėtų daugiau dėmesio skirti studijoms ar darbo paieškoms, o ne prisiimtiems finansiniams įsipareigojimams – paskolos grąžinimui.

Taip pat nustatyta, kad socialinę pašalpą gaunantys studentai, kuriems paskolos grąžinimo terminas dėl per mažų pajamų jau buvo atidėtas penkis kartus, nuo paskolos grąžinimo galėtų būti atleidžiami. Tai padėtų studentams, ilgai nerandantiems darbo ar susiduriantiems su kitais iššūkiais, kylančiais dėl prastesnės socioekonominės padėties, sumažinti patiriamą finansinę riziką.

Jautriausiai doktorantų socialinei grupei užtikrinama valstybės parama

Tikslinę paramą valstybė skirs ir doktorantams, atsidūrusiems jautrioje finansinėje situacijoje ir išėjusiems akademinių atostogų. Nedirbantiems ir socialinių garantijų netekusiems doktorantams pagalba būtų teikiama siekiant paskatinti juos grįžti į studijas.

Ši parama bus užtikrinama doktorantams, galintiems gauti arba gaunantiems socialinę pašalpą ir išėjusiems akademinių atostogų dėl ligos, rekomendavus gydytojui arba dėl nėštumo, gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų.

Paramos doktorantams dydis sieks apie 320 eurų per mėnesį. Iki šiol studijas sustabdžiusiems doktorantams valstybės parama akademinių atostogų metu buvo nutraukiama.

Trumposios studijos – alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą

Aukštojo mokslo prieinamumas didinamas nuosekliai. Dar 2022 m. kolegijose pradėtos vykdyti trumposios studijos – alternatyvus kelias į aukštąjį mokslą. Šios studijos aktualiausios įgijusiesiems profesinį išsilavinimą ir norintiesiems tęsti studijas aukštosiose mokyklose, taip pat asmenims, patiriantiems finansinių sunkumų, – šios studijos leidžia greičiau įgyti kvalifikaciją ir iškart pradėti profesinę karjerą.

Trumpąsias studijas siūlo kolegijos, turinčios atitinkamos krypties įdirbį – jau vykdančios tų pačių studijų krypčių bakalauro studijas.

Gerinamos studentų gyvenimo sąlygos

Siekiant sudaryti palankesnes gyvenimo sąlygas studentams, nuo 2022 m. startavo ir valstybinių aukštųjų mokyklų studentų bendrabučių atnaujinimo programa. Programai įgyvendinti valstybė iki 2025 m. skiria per 8,5 mln. eurų, atnaujinti planuojama mažiausiai 10 bendrabučių.

2022–2023 m. bendrabučių atnaujinimui skirta beveik 2 mln. eurų. Programa jau pasinaudojo trys aukštosios mokyklos, pradėti penkių bendrabučių pastatų atnaujinimo darbai.