Kiekvienas amžiaus tarpsnis atneša žmogui ir džiaugsmus, ir rūpesčius. Jaunystėje patiriame daug nuotykių, netikėtų gyvenimo posūkių, išgyvename savęs ir pasaulio pažinimo dramas, išbandome įvairias veiklas, planuojame karjeras, kuriame šeimas, auginame vaikus – vis skubame skubame. Bet ateina laikas, ir jaunystės šurmulio kupinas gyvenimas tampa mūsų prisiminimu, o sulėtėjęs laikas prisipildo kitų prasmių. Apie tai, kas praturtina mūsų neskubančias dienas, nuspalvina vienatvę, dažnai kalbuosi su Viliaus Gaigalaičio globos namų senjorais ir apibendrintomis mintimis pasidalinsiu su skaitytojais.

Senų ir pagyvenusių asmenų gyvenimo kokybės tyrinėtojai išskiria įvairius veiksnius, sąlygojančius orų gyvenimą senatvėje. Galima sakyti, kad saugus, gyvenimo poreikiams pritaikytas būstas, sveikatą stiprinantis maitinimas, finansinis saugumas, medicininė priežiūra sukuria mūsų senjorams materialiai saugų gyvenimą ir leidžia susikoncentruoti į kultūrinių, laisvalaikio, savirealizacijos poreikių tenkinimą. Globos namuose dirbantys socialiniai darbuotojai profesionaliai rūpinasi, kad jų globojami senoliai nebūtų vieniši, puoselėja jų ryšius su artimaisiais, stengiasi padėti susirandant naujų draugų, ieško pačių įvairiausių saviraiškos galimybių, širdžiai mielų užsiėmimų, padedančių nuskaidrinti kasdienybę, skatina įsitraukti į bendruomenės veiklas ir domėtis visuomeniniu gyvenimu, dalyvauti kultūrinėse veiklose. Globos namuose senjorai skatinami sportuoti, prisiminti jaunystės pomėgius darant įvairius rankdarbius, skaityti, mokytis naudotis kompiuteriu, pasidarbuoti virtuvėlėse ir pavaišinti bičiulius gardžiais kepiniais ir pan.

Į visas šias veiklas globos namų gyventojai įsitraukia pasirinkdami sau tinkamiausias, kas vieną, kas ir keletą veiklų praktikuoja. Tačiau senjorams ypač smagu dalyvauti įvairiose veikose už globos namų sienų arba sulaukti svečių – tai leidžia jiems pasijusti savarankiškesniems, praplėsti akiratį, susirasti naujų pažįstamų. Socialiniai darbuotojai nuolatos ieško tokių galimybių, kviečia talkinti kitas institucijas. Jau antri metai V. Gaigalaičio globos namai bendradarbiauja su Gargždų muziejumi per projektą „Susitikime muziejuje“ ir įsitraukia į įvairias veiklas.

Užsiėmimo su Gargždų muziejaus edukatore akimirka

Socialiniai darbuotojai su pačiais aktyviausiais globos namų gyventojais dalyvavo išvykoje į Ievos Simonaitytės muziejų Priekulėje, alsuojantį rašytojos dvasia. Čia tiek daug autentiškų interjero detalių ir daiktų, kad atrodo, tuoj tuoj pati Ieva Simonaшtytė atsisės į seną krėslą ir ims pasakoti apie Pikčiurnienę, Vilių Karalių, dalinsis sunkios vaikystės patyrimais ir pasidžiaugs rašytojos šlove. Senjorams buvo smagu pavartyti rašytojos knygas ir pasidalinti mintimis apie skaitytas istorijas, pasigėrėti jubiliejinių sukakčių metu gautomis dovanomis, apžiūrėti rašytojos sukneles, indus, iš kurių ji vaišino svečius ir gėrė kafiją su draugėmis, įvairias buities smulkmenas, kalbančias apie rašytojos gyvenimą. Mus sutikusi I. Simonaitytės memorialinio muziejaus filialo vadovė Akvilė Eglinskaitė daug ką papasakojo apie Ievos Simonaitytės gyvenimą. Klausytis buvo be galo įdomu dėl dviejų dalykų: viena, džiugino Akvilės žinios apie I. Simonaitytę, jaučiamas artumas rašytojai ir kaip kūrėjai, ir kaip asmenybei, ir kaip sunkaus likimo moteriai, antra, buvo be galo gražu klausytis Akvilės kalbėjimo šišioniškių tarme. Po šilto ir jaukaus pokalbio buvome pakviesti į muziejaus kiemelį gerti kafijos, arbatos, pasivaišinti pyragu. Senjorai ragavo kavą, pyragą ir jautriai dėkojo mus pakvietusioms darbuotojoms.

Ievos Simonaitytės muziejuje

Džiugias akimirkas išgyvenome ir lankydamiesi Klaipėdos rajono amatų centre Veiviržėnuose. Centro vadovė Aurelija Pocienė papasakojo Amatų centro įkūrimo istoriją, pristatė veiklą, supažindino su senoviniais lietuvių amatais, kurių edukacijas vykdo centro darbuotojai: pynimu iš vytelių, vilnos vėlimu, muilo gamyba, audimu, molio apdirbimu, medžio raižinių technika. Apžiūrėję įdomias ir turtingas ekspozicijas, buvome pakviesti dalyvauti edukacinėje programoje „Žemaitijos kulinarinis paveldas“ – degustavome senoviškus žemaitiškus valgius. Iki soties prisiragavom cebulynės su neluptom bulvėm, žemaitiškos giros, įvairių skonių naminių sūrių, mėgavomės rūkytos mėsos užkandžių įvairove. Vaišės visiems labai patiko: ne tik skanu buvo, bet ir į praeitį sugrąžino, paskatino visus nusikelti į vaikystę ir jaunystę, pasidalinti patyrimais, atsiminimais apie savo tėvų namus ir mėgstamiausius to meto valgius. „Tai smagiai praleidome dieną! Net graudu pasidarė prisiminus jaunystę kalbėjo Irena.

Daugelis globos namų gyventojų yra gana aktyvūs ir smalsūs, džiaugiasi galėdami patirti, pažinti, išbandyti kažką naujo. Socialiniai darbuotojai, ieškodami smagių užsiėmimų senoliams, bendradarbiauja su Klaipėdos rajono amatų centru ir Kretingos muziejaus amatų centru.

Ir senoliams, ir jas lydėjusioms socialinėms darbuotojoms labai patiko saldainių gaminimas Kretingos dvaro saldaininėje: amatų centro edukatorės padedami, visi pasigaminome po keletą įvairių formų senovinių „Atlaidų“ saldainių, kuriuos ir patys ragavome, ir draugus vaišinome.

Kretingos saldaininėje

Kretingiškiai mus supažindino su duonos kepimo tradicijomis, pamokino kepti duoną: leido patiems formuoti kepaliukus, pašauti į duonkepę, o iškepusius padovanojo. Viskas buvo puiku: ir paties iškepta duona skani, ir vaikystės prisiminimai, iškilę apie duonkepę besisukinėjant, ir pokalbiai su edukatore apie duonos kepimo tradicijas.

Veiviržėnuose mokėmės virti muilą. Amatų centro edukatorė supažindino su muilo atsiradimo istorija ir pakvietė išbandyti senovinio namų muilo virimo procesą. Dalyviams buvo smagu susikurti muilą sau, pasirenkant ingredientus kvapui išgauti: kavos tirščius, lavandą, kvapniuosius aliejus ir pan. Pasigamintą muilą gavome dovanų ir pritaikėme asmeninėms reikmėms.

Muilo gaminimo edukacija Veiviržėnuose

Socialiniai darbuotojai džiaugiasi, kad į jų kvietimą bendradarbiauti atsiliepia ir jaunoji karta. Kasmet per įvairias šventes pas mus svečiuojasi Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazistai, džiugindami senjorus skambiomis dainomis ir linksmais šokiais, savo pagamintomis dovanėlėmis ir jaukiais pokalbiais. Akimirkos, praleistos jaunų žmonių draugijoje, senjorams labai brangios. Daug tokių akimirkų globos namų gyventojams suteikė jaunoji savanorė iš gimnazijos Adeira. Savanorės veiklą koordinuojanti socialinė darbuotoja Laima sako, kad senjorai atgyja sulaukę jaunosios viešnios, kuri žaidžia su jais stalo žaidimus, skaito jiems, klausosi jų istorijų, padeda pasivaikščioti lauke.

Gimnazistai ne tik svečiuojasi globos namuose – patys būdami smalsūs tyrinėtojai, pakvietė senjorus patyrinėti mokslo paslapčių į gamtos mokslų laboratoriją gimnazijoje. Tai neįtikėtina patirtis senjorams! Lydimi socialinių darbuotojų, senjorai dalyvavo edukaciniame užsiėmime, kurio metu mokytoja R. Kundrotienė gyventojus pakvietė pasijusti tikrais tyrėjais. Pamoka prasidėjo užsivilkus baltus chalatus, kaip ir pridera tikroje laboratorijoje. Visiems buvo išdalintos reikalingos priemonės atlikti tyrimui – mikroskopai, mėgintuvėliai, pincetai… Stebėjome, kaip druska veikia svogūno ląsteles, kaip vyksta plazmolizė – procesas, kurio metu ląstelė praranda vandenį. Globos namų gyventojai labai dėkingi už galimybę pajusti atradimo bei tyrinėjimo džiaugsmą. „Dar to nebuvo mano gyvenime, nesu mokslo ragavusi, nelabai ką supratau, bet buvo labai įdomu“ – įspūdžiais dalijasi Vida „Būčiau norėjus jaunystėje tokius dalykus patirti, bet ir dabar smagu pamatyti, ką jauni gali, pabendrauti“, – pritaria Valtrautė .

Pamoka gimnazijoje

Gimnazistės džiugina senjorus dovanėlėmis

Apibendrindama norėčiau pasidžiaugti savo buvimu čia: dirbdama socialine darbuotoja jaučiuosi kurianti gražesnį pasaulį senjorams, apsigyvenusiems mūsų globos namuose, suteikdama galimybę jiems įsitraukti į įvairias kūrybines veiklas, praplėsti akiratį, pabendrauti su senais pažįstamais ir susipažinti su panašaus likimo žmonėmis. Jų šypsenos ir nuoširdūs padėkos žodžiai, rankos paspaudimai ir apkabinimai patvirtina, koks svarbus žmogui yra kitas žmogus. Ir kaip svarbu mums, socialinėms darbuotojoms, būti su jais, rasti būdų atitolinti vienatvę, nuspalvinti tas neskubančias dienas kuo įvairesnėmis spalvomis. Tai nesunku. Ateikite ir įsitikinsite.

Ir norėčiau padėkoti visiems (paminėtiems ir nepaminėtiems), atsiliepusiems į globos namų socialinių darbuotojų kvietimą bendradarbiauti, skyrusiems savo laiką senjorams, apdovanojusiems juos šypsenomis ir geru žodžiu, įkvėpusiems vėl ir vėl džiaugtis išgyvenamomis akimirkomis. Kalėdiniu laikotarpiu apmąstydami nuveiktus darbus, galbūt ir Jūs panorėsite kažkuo prisidėti prie vienišos senatvės nuskaidrinimo naujais susitikimais, pokalbiais, veiklomis ar tiesiog buvimu šalia. Laukiame Jūsų!