Nauji metai, naujos galimybės, bet klausimas išlieka tas pats: ar ekonominė padėtis Lietuvoje gerės? Kiekvienais metais sudaromos ekonomistų prognozės, kurios padeda tiek Lietuvos gyventojams, tiek verslui, viešajam ar tarptautiniams sektoriams planuoti investicijas, numatyti ateinančių metų ekonominę padėtį. 2024-ųjų metų ekonomikos prognozė žada šiek tiek geresnius metus: didės darbo užmokestis, augs bendrasis vidaus produktas (BVP), mažės nedarbo lygis ir infliacija.
Kas yra infliacija ir kas ją lemia?
Infliacija, trumpai tariant, yra pinigų nuvertėjimas, kai už tą pačią sumą laikui bėgant galima įsigyti mažiau prekių ar paslaugų. Infliacijos paveiktų prekių ir paslaugų kainos didėja, o norint jas įsigyti didėja ir kiekvieno išlaidos. Infliacija išreiškiama procentais: pavyzdžiui, jei anksčiau konkretus pirkinių krepšelis kainavo 60 eurų, o šiandien tą patį krepšelį galima įsigyti už 80 eurų, procentinė infliacijos išraiška būtų apie 6,7 %.
Infliaciją lemia daugybė priežasčių: padidėjusios gamybos išlaidos, pabrangusios žaliavos, paaugę darbuotojų atlyginimai, staigiai pakilusi paklausa. Pavyzdžiui, popierių gaminančiai įmonei sužinojus, kad brangs mediena ar kita žaliava, iš kurios gaminamas popierius, elektra, augs darbuotojų atlyginimai ar staiga atsiradus ypač dideliam popieriaus poreikiui, kai įmonė jo patenkinti nespėja, tikėtina, popieriaus kaina didės.
Apskritai infliacija – sveikos ekonomikos rodiklis. Didėjanti ar mažėjanti infliacija visuomet egzistuos kiekvienos šalies ekonomikoje, skirsis tik jos dydis ir rūšis.
Infliacijos rūšys
Infliacijos prognozės 2024-tiesiems
Lietuvoje keleri metai vyrauja šliaužiančioji infliacijos rūšis, kai pinigai lėtai ir nedaug nuvertėja, prekės ir paslaugos po truputį brangsta. 2023-aisiais Lietuvoje vidutinė metinė infliacija, Valstybės duomenų agentūros duomenimis, siekė 9,1 %. Ekonomistų teigimu, šiais metais situacija turėtų ženkliai gerėti. Prognozuojama, kad 2024-aisiais metinė infliacija turėtų mažėti iki 2,7–2,5 procentų. Manoma, kad tai lems žymesnį kitų metų atlyginimų augimą ir didesnę gyventojų perkamąją galią.
Dėmesio! Kalba netaisyta. Redakcija už pateiktą informaciją neatsako.