„Gargždų“ kapitonu nuo sezono pradžios tapęs Justas Furmanavičius nė neįsivaizdavo, į kokią pelkę brenda. Bankrutavusios komandos krepšininkas išpasakojo viso sezono bėdas, kurios prasidėjo nuo elementaraus inventoriaus trūkumo, o baigėsi asmeninėmis skolomis.

Kaip skelbė Klaipėdos rajono savivaldybė, Gargždų miesto reprezentacinė komanda egzistavimą Lietuvos krepšinio žemėlapyje užbaigė su 260 tūkstančių eurų skola.

Per šį sezoną klubui susikaupė 80 tūkst. eurų įsiskolinimų žaidėjams ir treneriams, tad finansinė našta vilkosi dar iš debiutinio sezono pajėgiausiame šalies divizione.

Furmanavičius savo istoriją pradėjo nuo prisiminimo, kad blogos situacijos indikatoriumi tapo jau pirmosios akimirkos „Gargždų“ komandoje, nors rugsėjį LKL prezidentas Remigijus Milašius tikino, kad šis klausimas yra išspręstas.

„Pirma alga jau vėlavo, – BasketNews pasakojo Furmanavičius. – Jau tas iškart parodė, kad kažkas nėra gerai. Nuo pačių pradžių jau buvo neramumas, kai pati pirma alga vėluoja. LKL niekur pirma alga nevėluoja, tai tas sukėlė įtarimų, kad kažkas ne taip.

Be to, alga susideda ir iš nuomos, kurią mes patys mokėjome. Taip pat dar individualios veiklos mokesčiai, nes visi dirbome pagal individualią veiklą, kas irgi buvo klaida.“

29-erių krepšininkas detaliai nupasakojo, kiek atsiskaitymų su juo padarė „Gargždų“ klubas. Tai buvo trys mokėjimai rugsėjo 20, spalio 20, lapkričio 20 dienomis, atsižvelgiant į tai, jog visi pervedimai buvo atlikti su vėlavimais.

Furmanavičius liko be atlygio už lapkritį, gruodį, dalį sausio bei skaičiuoja apytikriai 13 tūkst. eurų nuostolį.

„Dabar turiu penkių mėnesių sūnų. Aišku, išlaikau savo šeimą, žmoną. Tai yra didelė bėda, – asmeninę situaciją pagarsino Furmanavičius. – Darausi Kaune remontus, žmonės padarę darbus, o aš neturiu pinigų už tai susimokėti. Situacija yra visiškai kritinė, o dabar jau tiek sezono praėję...“

Brendant giliau į sezoną, kuris „Gargždams“ prasidėjo penkiais pralaimėjimais iš eilės, ryškėjo problemų šaknys.

Furmanavičius išskyrė du pagrindinius klubo asmenis: savininką Ovidijų Jakubaitį ir ketverius metus direktoriumi buvusį Justą Bražą, kuris pasitraukė iš organizacijos sausio pradžioje.

„Ką savininkas darė, tai naudojosi tuo, jog lietuviai negali išeiti niekur, – tęsė Furmanavičius. – Turėjome Amandą Urkį, Tadą Karariną, Ernestą Jonkų, kurie, būkime biedni, bet teisingi, šiai dienai kitam LKL klubui nėra reikalingi. Jie tiesiog norėjo įrodyti bei gavo šansą „Gargžduose“. Savininkas tuo naudojosi, nes žinojo, kad jie neišeis. Jiems nemokėjo, o mokėjo užsieniečiams.

Aš savo algas galima sakyti, kad išsimušdavau. Kovodavau ir už savo komandos narius. Buvo, kad ir boikotavome, sakėme, kad nevažiuosime į rungtynes. Kaip kapitonas, parašiau žinutę į „WhatsApp“ programėlę, kur yra mūsų savininkas, visi treneriai, komandos nariai, lapkričio 17 dieną. Galiu paskaityti tą žinutę:

„Sveiki, norime informuoti visos komandos ir trenerių štabo vardu, jeigu nebus sumokėti visi atlyginimai, visiems žaidėjams ir trenerių štabui su visais mokesčiais, nuomomis, komunaliniais mokesčiais, bonusais ir kitais įsipareigojimais, kurie priklauso pagal žaidėjų bei trenerių štabo kontraktus, komanda nuo antradienio, 2023 m. lapkričio 21 d., nedalyvaus treniruotėse. Taip pat ir nežais trečiadienį, 2023 m. lapkričio 22 d., rungtynių bei toliau netęs jokios sportinės veiklos. Tikimės, kad į tai atsižvelgsite ir mes galėsime taikiai bei sėkmingai bendradarbiauti ir toliau.“

Aišku, aš visa tai ir anglų kalba parašiau. Šis dalykas jau lapkritį buvo išsiųstas, tad viskas kaupėsi ilgą laiką. Tada atėjo savininkas, sakė, kad viską sutvarkysime. Kaip ir visą sezoną: pažadai, melai, viskas melas, melas, melas. Tarp kitko, kai parašiau šią žinutę, buvau iškviestas susitikti su komandos savininku. Susitikau su juo, buvo ir direktorius. Susitikome picerijoje, buvo gal 21 val., vakaras. Jis atvažiavo visas susinervinęs, klausė kas čia vyksta, dėl ko. Paklausiau: „Kokia yra situacija klube? Jūsų direktorius sako, kad alga bus pirmadienį. Pirmadienį algos nėra, sako bus trečiadienį, trečiadienį nėra, bus penktadienį... Taip jau kokias tris savaites girdime, kad bus rytoj ir nėra algų. Užtenka meluoti tiek žaidėjams, tiek treneriams.“

Aš jam viską paaiškinau, kad jūs prižadate, jog bus algos, rasime rėmėjų. Bet galop nieko nėra, vis tiek negauname pinigų. Sakau, kad mes turime įsipareigojimų, žmogiškai tikrai viską išaiškinau. Atrodė, kad jis viską suprato.

Jei manimi nėra tikima, ką sakau, tai galiu pacituoti savininko žinutę lapkričio 12 d. po pergalės prieš Jonavą: „Ačiū, vyrukai, už fantastines rungtynes. Tęskite tai ir toliau, šią savaitę išmokėsime atlyginimus visiems, kas turi jas gauti. Ačiū dar kartą, esame stiprūs kaip komanda ir ši komanda gali padaryti neįtikėtinus dalykus šį sezoną“.

Jis parašė tai, bet pinigai neįkrito niekam. Tada parašėme tą žinutę, pasikalbėjome su žaidėjais, man sako, kad nebenorime žaisti, Justai, čia nesąmonė. Velkasi skolos nuo praėjusio sezono. Aš irgi sakiau, kad jis temps gumą, sezono gale neturėsime trijų algų bei turėsime kovoti teismuose, kaip ir praėjusio sezono komandos žaidėjai darė. Kas įdomiausia, kad tie, kurie padavė į teismą, kažkiek atgavo pinigų. Tie, kurie nedavė į teismą, žodžiu susitarė su Ovidijumi, tiems buvo ragai įklijuoti.

Kam bepaskambini... Kineziterapeutus buvome patys susiradę. Jiems tūkstančio eurų buvo nesumokėjęs. Tris kartus Ovidijui skambinau, sakiau, kad sumokėtų kineziterapeutams, nes pas mus traumų daug. Gavau atsakymą, kad taip, padariau pavedimą. Skambinu po savaitės, sakėte, kad padarėte pavedimą. Atsako: „Tai gal Bražas nepadarė pavedimo“. Vienu žodžiu, viskas melu, melu, melu, o galiausiai turime bankrotą.“

Netrukus žaidėjus pradėjo pasiekti ir gandai, kaip galimai yra leidžiami atlyginimams numatyti pinigai arba vykdoma klubo rėmėjų paieška.

„Aš nesakau, kad tai yra faktas, nes aš popierių nemačiau ir nežinau. Vakar kalbėjausi su tam tikrais žmonėmis, pavardėmis neminėsiu, vis tiek buvo komandos susitikimas. Vėlgi, aš tai tik girdėjau, nesakau, kad čia 100 procentų tiesa. Taigi, jis (Jakubaitis) turi savo įmonę, kuri vadinasi „Ovirama“. Iš jos sezono pradžioje pervedė į klubo sąskaitą pinigų kažkiek. Parodė, kad klubo sąskaitoje yra pinigų, jeigu apskritai yra toks dalykas daromas, kaip parodymas. Ir viskas, po to tuos pinigus jis tikriausiai susigrąžino kažkaip atgal.

Ką sakė savivaldybė ir ką aš girdėjau, kad nė vieno euro iš savęs jis neįdėjo. Klubas visiškai gyveno iš savivaldybės pinigų. Kad bus bankrotas, čia jau buvo aišku nuo sezono pradžios. Rėmėjų... nežinau, gal „Gitana“ davė 5 tūkstančius, kad atskraidintų užsieniečius. Iki tokio lygio.

Mūsų didžiausias rėmėjas buvo „Stasio kampas“, kuris mums davė maistą ir turėjo duoti visam sezonui. Čia mums apskritai net ne komandos narys, jo vardas Rokas Spurgana, suderino. Net nebūdamas prie komandos, jis suderino mums tą maistą. Tai skaičiavo, kad apie 30 tūkst. eurų suma turėtų būti. Tai buvo didžiausias mūsų rėmėjas ir tai net ne savininko ar direktoriaus surastas.

Ką čia direktorius veikė, aš irgi nežinau, nes iš savivaldybės girdėjome, iš sporto centro... Nenoriu žmonių kišti po traukiniu, nes gavau tos informacijos, bet direktorius apie šiuos visus dalykus žinojo, sezono pradžioje iš savo įmonės įnešė pinigų, bet vėl aš faktais negaliu visko pasakyti. Buvo aišku nuo sezono pradžios, kad bus bankrotas ir nėra šansų išgyventi šiam klubui“, – klojo Furmanavičius.

Patys žaidėjai rūbinėje ėmė spėlioti ir skaičiuoti, kur dingsta pinigai iš biudžeto.

Pasitelkęs preliminarų skaičiavimą, Furmanavičius toliau vardijo tokias klubo bėdas kaip skolos už arenos nuomą, negebėjimas pasirūpinti žaidėjų traumomis, o taip pat ir elementarios aprangos užtikrinimas.

„Jeigu mes, kaip žaidėjai, būtume nepradėję protestuoti ir kelti bangų, tai būtume negavę kokių penkių algų. Buvo savininkas antradienį atėjęs, jis vėl bandė viską versti ant savivaldybės, ant LKL. Sakė, kad jis turi įrašą, galėsite paklausyti, jog jis bandė išgelbėti klubą... To įrašo jis man ir neatsiuntė.

Tiesiog visiems šakės. Kaip amerikiečiams grįžti namo? Bilietų nenupirksi, visus iš butų veja. Savininkas sako, kad už butus depozitas yra, bet butų savininkai sako, kad depozitas jau išnaudotas seniai. Tai visur skolos, kur tik beskambini, visur priklijavęs ragų. Čia yra neįtikėtina, kaip tokie dalykai vyksta.

Kitas dalykas – jis gruodį iš savivaldybės, man atrodo, gavo apie 40 tūkstančių. Sausį – apie 20-25 tūkst. Bet išmokėjo algų tik gal 25 tūkst. Aš nuėjau pas visus žaidėjus, pas visus trenerius, paklausiau, kiek ir kas gavo algų, kam išmokėjo. Tai išmokėjo tik amerikiečiams ir minimaliai treneriui sumokėjo.

Aš galvoju, kad gerai, galbūt jis moka už areną, nes „Švyturio“ arena kainuoja gal 4,2–4,5 tūkst. už rungtynes. Tai sudėjau gruodį, sausį, galvoju, kad gal tikrai sumokėjo. Vakar sužinojau, kad jis arenai 20 tūkst. skoloje, tai maždaug 40 tūkstančių tikriausiai kažkur ore. Vėl aš neturiu faktų, neturiu popierių, negaliu sakyti, kad ši informacija yra 100 procentų. Tiesiog mes pasiskaičiavome maždaug, nes žinau, kad iš praėjusio sezono negavo žaidėjai irgi savo pinigų, kur net buvo taikos sutartys sudarytos.

Bet čia visur skolos, čia yra neįtikėtina. Kai aš gavau traumą, nuskilo dvi šonkaulių kremzlės, man irgi baigėsi mokėjimai. Tai irgi reiškia, kad naudojasi situacija, jog aš traumuotas. O man buvo pasiūlymų išeiti į kitus LKL klubus, ir ne vienas. Bet aš sakiau, kad esu komandos kapitonas, aš noriu pasilikti komandoje, mane treneris atsivedė. Čia būtų tiesiog nevyriška, jog kažkas pamojuoja geresne situacija ir išeini. Man patiko komanda, man patiko treneris.

Aišku, čia nebuvo jokios infrastruktūros, nieko čia nebuvo. Mes net striukių neturėjome, važiuodavome bet kaip apsirengę. Treningus davė, bent tiek. Atsimenu, važiavome su „Wolves“ žaisti, visi bet kaip apsirengę, tada net treningų neturėjome, gėda buvo. Galima pasakoti, pasakoti ir pasakoti. Autobusams ir vairuotojams buvo 12 tūkst., man atrodo, skoloje, antstoliams padavė, tai sakė, jog išskaičiavo iš sąskaitos. Su kuo tik pašneki, visur skolos. Čia yra tragedija, žaidėjams didelis minusas ir apskritai psichologiškai slegia“, – sakė krepšininkas.

Apie finansines problemas „Gargžduose“ buvo girdima jau nuo praėjusio sezono, o apie negautus pinigus garsiai kalbėjo ir keli buvę žaidėjai.

Kodėl tada vasarą buvo priimtas sprendimas žaisti tokiame klube?

„Pagrindas, dėl ko atėjau, tai treneris, – sakė Furmanavičius. – Žinojau trenerį, tikėjau treneriu. Tiesiog maniau, kad viskas susitvarkys. Vis tiek LKL, pirma Lietuvos lyga, reikia tikėti. Pasiūlymų daug neturėjau po Pasvalio, tai pagalvojau, kad gera vietovė, Klaipėdoje gyventi labai smagu. Viskas susidėjo, galvoju, gerai, vėlavo, gal susitvarkys, vis tiek buvo sudarytos tos taikos sutartys. Vis tiek kažkaip tiki, kad viskas bus gerai.

Bet jau kai įsėdau čia... Kai, pavyzdžiui, parašėme tą žinutę, sumomis neminėsiu, bet gavau apie 80 procentų algos. Bandė, ką padaryti, jog maždaug įmesime kapitonui, jis nusiramins, bet aš nenusiraminau. Sakiau, kad man visa alga turi įkristi ir už kitus žaidėjus irgi kovojau. Tada jis sumokėjo ir sakė, kad 90 procentų savo pažado išpildė. Išmokėjo, kone visi žaidėjai gavo, bet reikėjo kovoti už tai.

Žinojau, kad Borisas (Mbala) išvažiavo negavęs pinigų neaišku kiek mėnesių. (Tadas) Kararinas nuo rugsėjo negavęs irgi išvažiavo. (Julius) Jucikas buvo atvažiavęs, negavo algos. (Modestas) Žaunieriūnas buvo sezono pradžioje, nieko negavo, iš savo pinigų pragyveno. Dominyka (Staniulė), kuri atvažiuodavo pas mus į rungtynes ir būdavo kineziterapeutė tik rungtynėms... Ko paklausi, visur skolos ir skolos.“

Furmanavičius pagarsino ir daugiau keistenybių, su kuriomis susidūrė ne tik „Gargždų“ lietuviai, bet ir užsieniečiai. Viena iš jų – gudravimas su mokėjimo dokumentais.

Vertindamas visą situaciją, žaidėjas tikisi, kad Jakubaitis sulauks bausmės už padarytą žalą bei dėkojo Klaipėdos rajono savivaldybei už rūpestį iki paskutinės sekundės.

„Galiu pridurti, kad savininkas užsieniečiams atsiųsdavo pavedimus, atsiųsdavo lapą, ten parašyta suma, pavyzdžiui, 4 tūkstančiai, o į sąskaitą įkrisdavo 600 dolerių. Vykdavo net tokie dalykai. Aš pats mačiau tuos lapus, amerikiečiai rodė telefonuose. Tas pats ir serbas (Ivanas Gavrilovičius) rodė, kad buvo parašyta viena suma, bet gavo visai kitą.

Aš labai viliuosi, kad savivaldybė kažką darys ir nepaliks viso šito taip. Nebandant nieko šmeižti, aš įsivaizduoju, kad savivaldybės pinigai tiesiog buvo švaistomi ir nenueidavo ten, kur jie turėjo nueiti. Labai tikiuosi, kad savivaldybė pamatys šią žinutę ir jie darys kažką bei neleis jam išlipti iš balos sausam.

Labai norėčiau padėkoti savivaldybei ir ypatingai Ugnei Tamošauskienei (aut. past. Klaipėdos rajono savivaldybės fizinio aktyvumo ir sporto koordinatorė), kurie žiauriai kovojo, kad mus išsaugotų.

Nuo visos komandos, nes Ugnė lakstė kaip išprotėjusi, ieškojo variantų, kad tik mus išsaugotų, kad grąžintų tuos pinigus bent tam, kad užbaigtume šį sezoną.“

„Gargždai“ LKL pirmenybes užbaigė su 3 pergalėmis ir 14 pralaimėjimų. Tai – blogiausias rezultatas tarp visų komandų.

Ne ką geriau ekipai sekėsi ir pernai, kai buvo aplenktas tik taip pat bankrutavęs Prienų klubas.

Nepaisant negaunamų atlyginimų, žaidėjai ir treneriai liko vieningi, o po oficialaus pranešimo apie bankrotą jautė gilų liūdesį dėl skyrybų su draugais bei pyktį dėl vadovų aplaidumo.

„Labai gaila visų. Antradienį vakare (po komandos paskutinio susirinkimo) išėjo savininkas, sėdėjome visa komanda ir pusvalandį kalbėjomės. Po to nuvažiavome į kavinę, pasisėdėjome, dar paplepėjome, nesinorėjo net skirtis. Aš suprantu, kad pas mus nebuvo pergalių, rezultatų didelių neparodėme, bet kai tau duoda ginklą be kulkų ir tu šaudai į kažką, tai tau ir neišeis laimėti karo.

Tu neturi gydytojų, nieko neturi. Yra traumos, traumų negali gydytis. Kai man nuskilo šonkauliai, niekas nesirūpino, pats važinėjau, ieškojau, kaip susitvarkyti šią problemą. Norėčiau dar padėkoti „Jankaus klinikai“ Gargžduose, jie apžiūrėjo mane, nes klubas man nesugebėjo magnetinio rezonanso mėnesį padaryti. Ten pasakė, kad yra nuskilusios dvi kremzlės, pasakė, kiek laiko galiu būti iškritęs. Pasirūpino visais dalykais, esu dėkingas jiems.

O klubas nieko nepadarė, nieko visiškai. Ieškojo kažko, nieko nėra, nieko nėra... Pats Bražas sakė, kad suderino man, reikės į Vilnių važiuoti. Negavau jokio skambučio iš Vilniaus, kad apskritai man kažkas užregistruota. Tiesiog apgailėtina. Tiek savininkas, tiek direktorius – tiesiog tragedija.

Aš visa tai kalbu ir darau, nes noriu kovoti už buvusią komandą, trenerius ir visus, kurie prarado savo pinigus. Noriu, kad tiesa išlįstų į dienos šviesą, nes savininkas viską neigė, kaltino savivaldybę visuose interviu, kas yra apgailėtina, nesugeba net atsakomybės prisiimti. Paleidimo lapų iki dabar dar neatsiuntė, o žadėjo antradienį atsiųsti“, – sakė Furmanavičius.

Dabar horizonte yra dar vienas klausimas – ar buvę „Gargždų“ žaidėjai turi šansų atgauti bent dalį jiems priklausančio atlygio?

„Manau, kad nėra, – atsakė Furmanavičius. – Kas yra liūdniausia... Aišku, nenoriu šmeižti, bet tikriausiai tie iš savivaldybės gauti pinigai nenuėjo, kur jie turėjo nueiti, ir žmogus, kuris čia visiems tiek privirė, tiek problemų pridarė, jis išlipa iš balos sausas. Tiesiog subankrutuoja ir viskas. Nors aš girdėjau gandų, kad jis statosi 400 kvadratinių metrų ploto namą, taip pat girdėjau, kad direktorius, kuris pabėgo iš čia, irgi namą statosi. Tai irgi yra gandų lygyje ir negaliu garantuoti dėl informacijos tikrumo. Faktas toks, kad visiems minusas ir didelis.“

Kaip teigiama pranešime, savivaldybės sprendimas nebeperimti klubo priimtas ne tik dėl skolų dydžio, bet ir dėl to, kad su šiomis skolomis savivaldybė tvarkytis paliekama viena.

LKL atmetė siūlomą savivaldybės išeitį – perimti tik esamiems žaidėjams ir treneriams esančias skolas, kurios šiuo metu siekia kiek daugiau nei 80 tūkst. eurų ir perduoti LKL licenciją.

Tačiau lyga pateikė neigiamą atsakymą ir išlikimo klausimas buvo paliktas tik savivaldybei. Furmanavičius mano, kad dėl klubo pasitraukimo dalis atsakomybės tenka ir LKL.

„Nesinori varyti ant lygos, kurioje tu žaidi, bet aš manau, kad jie nepadarė visko, ką galėjo, jog mus išsaugotų, – dėstė Furmanavičius. – Savivaldybė tikrai viską darė, ką galėjo. Bandė ir taip perimti, ir kitaip perimti. Tiesiog, kai tau pasako, kad yra skolos 80 tūkstančių, tada 160 tūkst., o galiausiai 260 tūkst., tai čia tiesiog per mažai laiko, kad savivaldybė kažkokį rėmėją surastų. Aš žinau, kad jie bandė surasti rėmėjų, bet tiesiog laiko nebeužteko. Kalbant apie LKL, aš manau, kad jie nepadarė visko, kad mus išsaugotų.“

Vis dėlto tokiam žaidėjui, kaip Furmanavičius, susirasti naują darbą nebuvo problema, kadangi LKL jis fiksavo puikią statistiką.

Puolėjo vidurkiai per vid. 30,5 minutės siekė 13,3 taško, 4,5 atkovoto kamuolio, 3,3 rezultatyvaus perdavimo ir 17,4 naudingumo balo.

Ketvirtadienį paskelbta, kad puolėjas jungiasi prie Jonavos „CBet“ komandos.

„Aišku, pasiūlymų yra, – trečiadienį dar prieš oficialų jonaviečių pranešimą sakė Furmanavičius. – Šnekame su agentu ir žiūrime, kas yra geriausia. Kai tau yra 13 tūkst. minuso, jei suskaičiuočiau, gal ir daugiau, tai patys suprantate, kad situacija ne kokia. Tai reikia dabar žiūrėti ir kur žaisti, ir į formą įeiti. Vis tiek ir skolas atidavinėti, nes ir pats esu dabar prisiskolinęs pinigų, pavyzdžiui, žmonėms už remontą skolingas.“

Galiausiai apibendrindamas etapą „Gargžduose“, atlyginimų vėlavimus ir kitas blogas situacijas, Furmanavičius įvardijo, ko pasimokė.

„Gavau pamoką, kad žodžiai nieko nereiškia ir viską visą laiką turi daryti raštu. Mes padarėme klaidą, neminėsiu kas ir kaip, bet girdėjau, jog buvo bendraujama su LKL prezidentu (Remigijumi) Milašiumi, buvo sakoma, kokia yra situacija. Viskas vyko telefonais, susirašinėjimais.

Mes, kaip žaidėjai, padarėme klaidą, kad nesiuntėme iškart nuo pat pradžių oficialių lapų, kad yra problemos, nemokamos algos. Mes galvojame, kad ta informacija iki jų priėjo. Buvo ir straipsniai, kad nemokami pinigai, velkasi skolos iš praėjusio sezono. Tas pats (Joshas) Newkirkas atvažiavo į Uteną, komentarą metė, kad važiuos pasiimti pinigų į Gargždus.

Mes galvojame, kad lyga visa tai mato. Aišku, lyga neprisiima, sako, kad nieko nežinojo iki paskutinės minutės. Tą irgi visiškai suprantu, nes LKL – „Top 10“ Europoje. Tikrai LKL yra gana aukštas lygis. Jiems prestižas, visa reputacija irgi nukentės po šito, tai aš manau, kad jie irgi nori kuo mažiau problemų ant savęs prisiimti. Tikrai šitą suprantu. Tiesiog pamoka tokia, kad viską turi siųsti oficialiai, o ne kalbėti žodžiais. Žodžiai tik ir lieka žodžiais“, – užbaigė Furmanavičius.

„BasketNews.lt podkastas“: