Atšilus orams intensyviai pradėjo augti laukiniai pavasariniai augalai. Nemažai jų naudojama maistui, sveikatai pagerinti. Vieni mėgstamiausių – gamtoje natūraliai augančių meškinių česnakų lapai.

Aplinkosaugininkai prašo atsakingai juos rinkti, nes intensyvus lapų ir žiedynstiebių pjovimas labai silpnina augalą, jis nebegali sukaupti pakankamai reikalingų medžiagų sėkloms brandinti ar kitais metais sužydėti. Ypač tai kenkia negausioms meškinio česnako populiacijoms.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos politikos grupės vyresnioji patarėja Laura Janulaitienė primena, kad šis augalas prieš keletą metų buvo įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą, tačiau atsistačius populiacijai nuspręsta jo nebesaugoti. Vis dėl to 2022 m., stebint neatsakingą meškinio česnako rinkimą, Prekybos laukiniais gyvūnais, augalais ir grybais taisyklėse jam nustatytas apribojimas rinkti iš gamtos siekiant parduoti.

„Tai reiškia, kad meškinį česnaką draudžiama parduoti, transportuoti ar laikyti norint parduoti, siūlyti parduoti, jeigu jis nuskintas, nupjautas, išrautas, surinktas ar kitaip paimtas iš gamtos jo natūralaus paplitimo vietose Lietuvos teritorijoje. Jo galima pasirinkti tik savo reikmėms, įvertinus, ar tai nepadarys žalos šiam augalui. Pasitaiko atvejų, kai meškinių česnakų prisiskinama maišais, bet dalis nesunaudojama, supūva ir yra išmetami“, – sako L. Janulaitienė.

Meškinis česnakas (Allium ursinum) – vienintelis Lietuvoje miškuose augantis česnakų genties atstovas. Jis mėgsta derlingų aliuvinių dirvožemių ūksmėtus lapuočių miškus, auga šalia upelių ar šaltiniuotose pašlaitėse.

Jo lapeliai prasikala anksti pavasarį, kai medžiai dar nesulapoję, kol drėgnamėgės aukštaūgės žolės dar neužstoja saulės. Netrukus pasirodo žiedynstiebiai, iškeliantys baltus žvaigždiškus žiedus. Anksti prasidėjusi augalo vegetacija baigiasi vasaros pradžioje. Žiemoti lieka svogūnėliai. Plinta daugiausia sėklomis, dalį kurių išnešioja skruzdėlės, šiek tiek dauginasi svogūnėliais.

Aplinkos ministerija primena, kad Administracinių nusižengimų kodeksas nesilaikantiems nustatyto draudimo asmenims numato baudą nuo 10 iki 30 eurų, o juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims baudą nuo 70 iki 140 eurų.