Balandžio 15 d. 85–ąjį jubiliejų pasitinka visų mylimas ir gerbiamas maestro Stanislavas Domarkas, ilgametis Klaipėdos ir Kauno valstybinių muzikinių teatrų vadovas, Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro įkūrėjas, tarptautinių festivalių sumanytojas ir nacionalinių veikalų pastatymų puoselėtojas. Neišsenkančia asmenybės jėga, sumanumu ir atsidavimu kilniam muziko pašaukimui visus užkrečiantis pirmasis Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro garbės dirigentas neretai meiliai vadinamas kūrėjams sėkmę nešančiu talismanu.

Laukia naujų rūmų atidarymo

Maestro labai laukia Muzikinio teatro naujų rūmų atidarymo: „Siūlau žiūrovams kuo skubiau ieškoti bilietų ir žavėtis ypatingu muzikos skambesiu naujame teatre. Susidomėjęs skaitau straipsnius koks bus naujasis teatras, nekantrauju užeiti, pasigrožėti ir pasimėgauti“.

S. Domarkas įvairiuose teatruose dirbo daugiau nei 60 metų. „Su didele atsakomybe ir meile vykdžiau man pavestus darbus. Stengiausi, kad statomi spektakliai būtų publikos lankomi ir suteiktų žmonėms didelį džiaugsmą. Esu laimingas, kad 85-mečiui dar galiu surengti koncertą, repetuoti su orkestru, o orkestro muzikantai man dėmesingi ir rimtai priima mano pastabas. Žaviuosi KVMT orkestro profesionalumu ne tik dėl to, kad jam vadovauja talentingasis maestro Tomas Ambrozaitis. Čia groja iš įvairių šalių atvykę aukšto lygio profesionalai“, – sako maestro.

Gegužės 30 d. 18.30 val. didžiojoje naujojo Muzikinio teatro salėje „Jūra“ vyks koncertas „Vivat, Maestro!“, skirtas S.Domarko jubiliejui.Koncerte išgirsime Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro orkestrą, diriguojamą vyriausiojo dirigento Tomo Ambrozaičio, dainuos solistai: Beata Ignatavičiūtė, Judita Butkytė, Rasa Ulteravičiūtė-Kazlauskienė, Rosana Štemanetian, Emilia Janina Kozlovska, Oksana Auškalnytė–Mockuvienė, Ernesta Stankutė,  Mindaugas Rojus, Tadas Jakas, Valdas Kazlauskas, Vilius Trakys, Giedrius Gečys, Farshad Abbasabadi ir kt.

Didžiulis dėmesys nacionaliniams autoriams ir kūriniams

Stanislavas Domarkas 1957 m. baigė Klaipėdos muzikos mokyklą (dabartinę Klaipėdos S. Šimkaus konservatoriją).1957–1962 m. mokėsi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje obojaus specialybę. 1967 m. baigė Sankt Peterburgo konservatorijos Simfoninio dirigavimo fakultetą.

S. Domarkas 1967–1989 metais dirbo Kauno valstybinio muzikinio teatro vyr. dirigentu, 1993–1995 Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vyr. dirigentu. S. Domarkas nuo 1995 iki 2005 m. buvo Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovu.

S. Domarko iniciatyva 1998 m. Klaipėdos muzikinis teatras surengė I–ąjį tarptautinį operos ir simfoninės muzikos festivalį „Muzikinis rugpjūtis pajūryje”, kuris išaugo į tarptautinį Klaipėdos festivalį.

S. Domarko kūrybinėje biografijoje yra daugiau nei 40 sceninių veikalų pastatymų, nemažai originalių, Lietuvoje iki šiol neatliktų simfoninių programų. Maestro ne kartą koncertavo su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru, dirigavo simfoniniams orkestrams Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje, Olandijoje.

1993 m. S. Domarkas subūrė Mažosios Lietuvos simfoninį orkestrą, kuris kartą per mėnesį parengdavo ir pristatydavo naujas simfonines ir koncertines programas.

Didžiulį dėmesį skyrė nacionaliniams autoriams ir propagavo jų kūrinius. 1997 m. įvyko pirmojo nacionalinio veikalo po Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo – Giedriaus Kuprevičiaus operos „Prūsai” – premjera. S. Domarkas taip pat inspiravo Audronės Žigaitytės operos „Žilvinas ir Eglė” premjerą 2002 m rugpjūčio 24 d. Neretai naujiems sumanymams paskatindavo ir klaipėdiečius kompozitorius.

S. Domarkas aktyviai dalyvavo Klaipėdos ir viso Vakarų Lietuvos regiono muzikiniame bei kultūriniame gyvenime. Ypač skatino jaunųjų Klaipėdos atlikėjų kūrybinį ugdymą. Kasmet rengė Jaunųjų talentų ir Mažosios Lietuvos simfoninio orkestro koncertus.

Už nuopelnus Lietuvos kultūrai S. Domarkas yra įvertintas įvairiais vyriausybiniais apdovanojimais: 1975 m. – Lietuvos nusipelnęs artistas, 2003 m. – Plungės garbės pilietis, 2003 m. – Reggia Calabria (Italija) konservatorijos garbės docentas, 2004 m. – Klaipėdos kultūros magistras, 2018 m. – už nuopelnus teatro menui apdovanotas Klaipėdos miesto „Padėkos kauke“.