Prieš trejus metus visoje šalyje įsigaliojo Infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris savivaldybes įpareigojo taikyti infrastruktūros plėtros mokestį. Taip buvo siekiama suvaldyti chaotišką statybų plėtrą ir kad gautas lėšas savivalda galėtų naudoti naujos infrastruktūros įrengimui – keliams, apšvietimui, lietaus tinklams ir kitoms reikmėms. Per pastaruosius dvejus metus Klaipėdos rajono savivaldybės biudžetą infrastruktūros mokestis papildė beveik dviem milijonais eurų, kurie buvo investuoti net į dešimtį įvairių objektų.
Gyventojų skaičius auga
Klaipėdos rajono savivaldybė – viena sparčiausiai augančių savivaldybių šalyje. Kasmet gyventojų skaičius rajone padidėja 3 ir daugiau tūkstančių. Dalis žmonių būstą perka antrinėje rinkoje, tačiau nemaža dalis kuriasi ir naujuose namuose. Tokia sparti plėtra kelia ir nemažų iššūkių, nes prašydami statybos leidimo namui viduryje laukų ar keisdami žemės paskirtį, žmonės infrastruktūros trūkumo klausimo nesureikšmina, o vėliau kylančias problemas jau tenka spręsti savivaldybei.
Su tokiomis problemomis susiduria ne vien Klaipėdos rajono, bet ir kitos savivaldybės, todėl siekiant suvaldyti chaotišką statybų plėtrą Seime buvo priimtas Infrastruktūros plėtros įstatymas, kuris savivaldybėms nustatė prievolę įsivesti mokestį, kuriuo būtų galima finansuoti reikalingos infrastruktūros įrengimą. Klaipėdos rajone toks mokestis įsigaliojo 2022 vasario mėnesį ir per tą laiką į biudžetą papildomai surinkti beveik du milijonai eurų.
Įmokų surenkama panašiai
Šio mokesčio, kurį moka visi – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys, statantys pastatus, 2022 metais buvo surinkta kiek daugiau nei 900 tūkstančių eurų, o 2023 m. – kiek per milijoną eurų. Tarifai buvo nustatyti atlikus jau padarytų investicijų į infrastruktūrą analizę, įvertinus teritorijų plėtros perspektyvas, esamą ir reikalingą infrastruktūrą.
Pats tarifo dydis yra skirtingas, jis kinta priklausomai nuo to, kur bus statomas pastatas. Pavyzdžiui, jei statybos vyks mažiau išvystytoje teritorijoje, tai plėtros mokestis bus didesnis, ir atvirkščiai – mažesnis, kai statybos vyks ten, kur infrastruktūra išvystyta labiau.
Nustatant tarifus kitos paskirties pastatams – ūkinės, sandėliavimo, pramonės – mažesnis tarifas taikomas ten, kur statoma pramonės ir sandėliavimo teritorijose, o ženkliai didesnis ten, kur numatyta gyvenamoji plėtra.
Pasitikrinti, kokiai zonai priklauso sklypas, galima Infrastruktūros įmokos tarifų žemėlapyje ČIA.
Kur naudojamos surinktos lėšos
Dveji metai, beveik du milijonai ir net 10-imt objektų, kuriems nukeliavo iš infrastruktūros mokesčio surinktos lėšos. Jomis prisidėta prie Gargždų Gedimino, Palangos, Saulažolių, Vytenio, Gargždupio ir Žibučių gatvių kapitalinio remonto. Taip pat Ginduliuose, Liepų gatvėje, įrengtas apšvietimas, Kretingalės miestelyje rekonstruota Pavasario gatvė, parengtas Kalotės kaimo Malūnų gatvės rekonstravimo projektas ir atlikti įvairūs kiti darbai Endriejavo, Dauparų–Kvietinių, Dovilų seniūnijose.
Susiję įrašai (pagal žymę)
-
Pasibaigus žemės mokesčio terminui gyventojai ir įmonės sumokėjo 53 mln. eurų
24 lapkričio 18, Pirmadienis 15:44 Paskelbtas Aktualijos
-
Lietuvos seniūnijų žaidynių finalinėse varžybose – Klaipėdos rajono pergalė
24 rugsėjo 18, Trečiadienis 13:38 Paskelbtas Sportas
-
Priekulės seniūnijoje – investicijos į potvynių valdymą
24 rugsėjo 17, Antradienis 14:59 Paskelbtas Aktualijos
-
Klaipėdos rajone aptartas mėlynosios ekonomikos skatinimas ES
24 rugsėjo 12, Ketvirtadienis 14:25 Paskelbtas Savivalda
-
Sieks į Palangą pritraukti daugiau skrydžių verslo ir turizmo plėtrai Klaipėdos regione
24 rugsėjo 05, Ketvirtadienis 14:39 Paskelbtas Aktualijos
Palikite komentarą
Reklamos
Dabar svetainėje 305 svečiai (-ių) ir narių nėra