Kasmet žmonės visame pasaulyje švenčia tokias šventes kaip Naujieji metai, Ugnies naktis, Diwali ir Mėnulio Naujieji metai, rengdami spalvingus fejerverkų šou.

Fejerverkai gyvuoja jau tūkstančius metų ir būna įvairių formų, dydžių, garsų ir spalvų. Jie gaminami naudojant įvairių rūšių metalinių miltelių ir cheminių medžiagų mišinį, kad būtų sukurtos skirtingos spalvos ir efektai. Tačiau kaip iš tikrųjų veikia fejerverkai?

Kada pirmą kartą buvo atrasti fejerverkai?

Prieš tūkstančius metų – maždaug prieš 200 m. pr. m. e. – 800 m. po Kr. kinų alchemikai – ankstyvojo tipo mokslininkai – atsitiktinai sukūrė ankstyvą šaunamųjų miltelių formą.

Manoma, nors niekas tiksliai nežino, kad alchemikai sumaišė įvairias chemines medžiagas ir supylė jas į senus bambuko stiebus. Užsidegę stiebai sprogo ir sukėlė garsų sprogimą. Kaip spėjama, tai buvo pirmieji fejerverkai arba petardos.

Šį išradimą kinai naudojo vestuvėms švęsti, priešams ir piktosioms dvasioms gąsdinti.

Nuo 1200 m. iki 1800 m. po pasaulį pradėjo plisti šaunamieji milteliai, kuriuos kariškiai naudojo ginklams gaminti ir fejerverkams rengti. Karinės pergalės, religiniai įvykiai ar karališkosios šventės buvo švenčiamos fejerverkais, tačiau jie buvo tik vienos spalvos – oranžinės ir auksinės – ir nebuvo labai saugūs.

Tik 1830 m. italų išradėjai išrado būdus, kaip sumaišyti skirtingus metalo miltelius ir sukurti skirtingų spalvų sprogimus. Jie taip pat sukūrė specialų išorinį korpusą, kuris leido saugiau šaudyti fejerverkus į orą.

Kaip veikia fejerverkai?

Yra daugybė skirtingų fejerverkų rūšių: nuo raketų iki romėniškų žvakių, nuo fontanų iki besisukančių ratų ir šaltųjų ugnelių. Kiekvieno tipo fejerverkai gaminami skirtingai, naudojant skirtingą cheminių medžiagų mišinį, kad užsidegę sukeltų unikalų efektą.

• Raketos: Kai uždegami raketinio tipo fejerverkai, sprogsta šaunamieji milteliai ir susidaro dujos, kurios iškelia fejerverką į orą. Kai fejerverkas pasiekia tam tikrą aukštį, kita kibirkštis priverčia jame esančias „žvaigždutes“ – mažus rutuliukus, kurie yra metalo miltelių mišiniai, – sprogti ir sukelti spalvingą sprogimą ore.
• Romėniškos žvakės: Iš vieno šių ilgų vamzdžių galo iššaunami cheminių medžiagų kamuoliai, kurie sukuria liepsnojančių žvaigždžių virtinę. Vamzdelių viduje cheminių medžiagų rutuliukai sudėti vienas ant kito, o tarp jų – pjuvenų sluoksniai.
• Fontanai: Jie yra kūgio formos ir stovi ant žemės. Per viršuje esančią skylę išeina dujos ir į orą paleidžia spalvotas kibirkštis.
• Dūminės bombos: Šie fejerverkai sukuria spalvotus dūmus.
• Šaltosios ugnelės: Tai ilgi vielos pagaliukai, padengti cheminėmis medžiagomis, kurios uždegtos skleidžia ryškias šviesos kibirkštis. Kai kurių šaltųjų ugnelių temperatūra gali siekti 1000–1600 Celsijaus laipsnių – tai maždaug 15 kartų karščiau nei vandens virimo temperatūra!
• Skraidantys sviediniai: Jie naudojami profesionaliems pasirodymams. Tai įspūdingiausi ir paprastai garsiausi fejerverkai. Jie įdedami į ilgą vamzdį, vadinamą minosvaidžiu, nukreiptą į dangų, ir paleidžiami sprogimu, kuris juos išmeta į orą.

Iš kur atsiranda fejerverkų spalvos?

Fejerverkai spalvas įgauna dėl cheminės reakcijos, vykstančios tarp mineralinių elementų ir ore esančio deguonies, kai jie yra kaitinami.

• Raudoną spalvą sukuria stroncis (Sr);
• Oranžinę spalvą sukuria stroncio (Sr) ir natrio (Na) mišinys;
• Geltoną spalvą sukuria natris (Na);
• Žalią spalvą sukuria baris (Ba);
• Mėlyną spalvą sukuria varis (Cu);
• Violetinę spalvą sukuria stroncio (Sr) ir vario (Cu) mišinys;
• Sidabrinę ir baltą spalvas sukuria titanas (Ti), cirkonis (Zr) ir magnis (Mg);
• Auksinė spalva gaunama iš geležies (Fe) ir mažų medžio anglies gabalėlių.

Technologijoms toliau tobulėjant, ateityje galime tikėtis dar įspūdingesnių ir novatoriškesnių fejerverkų.

Reklama.

Dėmesio! Kalba netaisyta. Redakcija už pateiktą informaciją neatsako.