Visiems privalomuoju sveikatos draudimu apraustiems gyventojams Lietuvoje teikiamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis apmokamos medicinos paslaugos, jei dėl jų kreipiamasi į gydymo įstaigas, sudariusias sutartis su ligonių kasomis, o pas gydytoją specialistą vykstama turint siuntimą ir užsiregistravus. Vis dėlto vyresni gyventojai gali gauti didesnį nemokamų paslaugų paketą nei kitų amžiaus grupių žmonės.
Dantų protezavimas
Senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems žmonėms kompensuojamos dantų protezavimo išlaidos. Iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) apmokamas gydytojo darbas, dantų protezų gamybos medžiagos, pritaikymas ir kiti veiksmai kramtymo funkcijai atkurti.
„Jau kelerius metus gyventojams nebereikia laukti eilėse, nereikia dantų protezuoti už savo pinigus ir lūkuriuoti kompensacijos. Dabar tereikia kreiptis į gydytoją odontologą gydymo įstaigoje, kurioje žmogus prisirašęs. Nustatęs, kad pacientui priklauso kompensuojamasis dantų protezavimas, gydytojas jį užregistruoja sistemoje. Tada žmogus iš karto gali kreiptis dėl dantų protezavimo į pageidaujamą gydymo įstaigą, dėl šių paslaugų sudariusią sutartį su ligonių kasa“, – tvarką paaiškina Šiaulių teritorinės ligonių kasos Gyventojų aptarnavimo skyriaus vedėja Inga Kvedarienė.
Pasak jos, kompensuojamojo dantų protezavimo paslaugas teikiančių įstaigų Lietuvoje yra daugiau nei 1 000.
Senatvės pensijos amžiaus žmonėms ir neįgaliesiems kompensuojama iki 670,39 euro dantų protezavimo išlaidų. Tam tikrais sudėtingesniais medicininiais atvejais ar po burnos, veido, žandikaulių onkologinės ligos gydymo su gydytojų konsiliumo pritarimu gali būti kompensuojama iki 2 062,70 euro. Žmonėms patiems savo lėšomis tereikia sumokėti papildomai, jei faktinės dantų protezavimo išlaidos yra didesnės už nustatytą kompensuojamąją sumą.
Paslaugos turi būti suteiktos per 3 metus nuo teisės jas gauti įgijimo ir žmogaus užregistravimo sistemoje. Pakartotinai gauti šias paslaugas galima po 3 metų nuo dantų protezavimo paslaugų kompensavimo dienos.
Dantų protezavimo paslaugos vyresniems gyventojams labai reikalingos. Pavyzdžiui, praeitais metais jomis pasinaudojo beveik 83 tūkst. žmonių, kurių dauguma sulaukę senatvės pensijos amžiaus, ir asmenys su negalia. Iš PSDF už dantų protezavimą pernai sumokėta per 56 mln. Eurų.
Kompensuojamieji vaistai
Vaistų ir medicinos pagalbos priemonių (MPP) išlaidų kompensavimas – dar viena svarbi garantija vyresniems žmonėms. Iš viso pernai Lietuvoje kompensuojamuosius vaistus ir MPP naudojo apie 1,24 milijono pacientų, iš kurių vyresni nei 65 metų gyventojai sudarė 43 proc.
Gydytojo išrašytų kompensuojamųjų vaistų bazinė kaina visiems pacientams kompensuojama 100 proc., t. y. vadinamojo A sąrašo vaistai, skirti gydyti onkologinėms ligoms, tuberkuliozei, cukriniam diabetui, epilepsijai, astmai, išsėtinei sklerozei, kraujo krešėjimo sutrikimams ir pan.
Už išrašytus kompensuojamuosius vaistus ir MPP visai neturi mokėti žmonės nuo 75 metų – jiems kompensuojamos ir vaistų priemokos. Jos padengiamos ir senatvės pensijos amžiaus sulaukusiems gyventojams bei asmenims su negalia, kurių gaunamų pajamų (pensijų, šalpos pensijų, kompensacinių išmokų, rentų) suma yra mažesnė nei 446 eurai per mėnesį.
Nuo praeitų metų liepos 1-osios įsigaliojo nauja tvarka, pagal kurią valstybės biudžeto lėšomis yra dengiamos vaistų priemokos tiems pacientams, kurie nuo metų pradžios patyrė daug išlaidų, mokėdami priemokas už pigiausius vaistus. Sukaupus nustatytą priemokų krepšelio sumą (šiuo metu 48,33 euro), vėliau, iki metų pabaigos už pigiausius vaistus šiems pacientams vaistinėje priemokų mokėti nereikia. Ši priemonė 63 tūkst. Lietuvos pacientų pernai vos per pusmetį padėjo sutaupyti 2 mln. Eurų.
Ligų prevencija
Vyresniems žmonėms svarbu rūpintis savo sveikata prevenciškai. Jeigu anksti nustatoma rizika susirgti ar liga diagnozuojama pradinės stadijos, galima išvengti sunkių ligos padarinių. Iš ankstyvajai diagnostikai skirtų penkių ligų prevencijos programų trys pritaikytos tiek vyresnio ikipensinio, tiek senatvės pensijos amžiaus žmonėms.
Dėl krūties vėžio kas 2 metus gali tikrintis 50–69 m. (imtinai) moterys, kas 2 ar 5 metus dėl prostatos vėžio – 50–69 m. (imtinai) vyrai (nuo 45 m., jei šia liga sirgo tėvas ar broliai), kas 2 metus dėl storosios žarnos vėžio – 50–74 m. (imtinai) vyrai ir moterys. Norint nemokamai pasitikrinti pagal programas, reikia kreiptis į šeimos gydytoją.
Ligonių kasų specialistai taip pat primena, kad kartą per metus suaugusiems pacientams profilaktiškai šeimos gydytojas turi pamatuoti kraujo spaudimą, svorį, ūgį, skirti elektrokardiogramą, nustatyti cholesterolio kiekį kraujyje, atlikti burnos apžiūrą, moterims – krūtų apžiūrą ir apčiuopą, ir kt.
Vyresniems nei 65 metų žmonėms papildomai kasmet profilaktiškai turi būti atlikta regėjimo aštrumo patikra ir bendras šlapimo tyrimas, tiriamas gliukozės kiekis kraujyje, o jaunesniems tai atliekama kas 2 metus. Nuo 65 metų taip pat priklauso nemokami skiepai nuo gripo ir pneumokoko.
Gydytojui nustačius kitų paslaugų poreikį, apdraustiesiems jos irgi turi būti suteiktos be papildomų priemokų.
