Prieš dešimt metų naujienų portalas „Mano Gargždai“, siekdamas apdovanoti ne tik gabius moksluose, bet ir nestokojančius originalių idėjų, aktyvius visuomeninėje veikloje abiturientus, įsteigė portalo vardo premiją. Šiemet už pilietiškumą ir aktyvią veiklą 200 eurų premija buvo įteikta Gargždų „Vaivorykštės“ gimnazijos abiturientei Darijai Sermontytei.

Atslūgus emocijoms po ilgai lauktos brandos atestatų įteikimo šventės, su Darija Sermontyte pasikalbėjome apie asmeninius pasiekimus bei ateities planus. Mergina atskleidė, kad šiuo metu išgyvena laukimo etapą – tikisi, kad pavyks įstoti į Vilniaus universitetą.

Jaučia ryšį su giminės šaknimis

„Esu geros nuotaikos, egzaminams daug ruošiausi ir jų rezultatais esu patenkinta. Šiuo metu dirbu bei laukiu stojimo rezultatų. Pirmuoju numeriu rinkausi teisės studijas Vilniaus universitete, esu padavusi paraiškas ir į politikos bei kūrybos komunikacijos specialybes. Visgi teisės sritis mane domina labiausiai, galbūt dėl mano nuolatinio noro padėti kitiems žmonėms. Ši sritis reikalauja didelės atsakomybės ir manau, kad būtent pareigos jausmo man netrūksta“, – kalbėjo abiturientė.

Mergina teigė net nesvarsčiusi galimybės studijuoti svetur. Rinktis studijas Lietuvoje ją paskatino jaučiamas glaudus ryšis su gimtuoju kraštu, protėvių šaknimis ir istorija.

„Čia užaugau ir daugiausiai darbų nuveikiau. Mokykloje labai patiko istorijos pamokos, domėjausi apie savo šaknis ir sužinojau, kad mano giminėje buvo nemažai drąsių žmonių prisidėjusių prie mūsų valstybingumo puoselėjimo, pasirinkusių ryšininkų, partizanų kelią. Jaučiu didelę pagarbą šiems žmonėms, o tai prisidėjo prie to, kad mieliau renkuosi likti Lietuvoje“, – pasididžiavimo gimtaisiais namais neslėpė D. Sermontytė.

Be to, gimnazistė neslėpė susižavėjimo Vilniaus universitetu. Ne kartą jame apsilankiusiai merginai didelį įspūdį paliko didingas pastatas su savo istorija bei atmosfera.

Patinka padėti kitiems

Tik ką mokyklą baigusi abiturientė pasižymi dideliu aktyvumu ir kūrybiškumu. Gimnazijos mokinių prezidentės pareigas užėmusi mergina mokyklos bendruomenės apibūdinama kaip atsakinga, nuoširdi asmenybė bei turinti noro padėti aplinkiniams. Būtent pastarąją savybę mergina ir išskiria labiausiai.

„Mokykloje yra daug nuostabių ir talentingų žmonių, kurie, aš net neabejoju, sugeba daugiau nei aš. Jie turi gabumų dainuoti, šokti, viešai kalbėti ir reikšti save, tačiau jaučiasi nedrąsiai, užsisklendę. Mano užduotis buvo sukurti galimybes tokiems žmonėms atsiskleisti. Kartu su prezidentūros nariais kūrėme jaukią aplinką ir stengėmės parodyti, kad ir Gargžduose yra daug jaunų gabių žmonių. Ši veikla ir tapo mano pagrindiniu varikliuku“, – teigė D. Sermontytė.

Mokytojų diena „Žvejų rūmuose“. Asmeninio albumo nuotr.

Anot abiturientės, empatijos ir gebėjimą padėti kitiems ji išmoko iš gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos Rasos Rusteikienės.

„Mokytoja mane pačią drąsino bei skatino užsiimti aktyvia veikla. Jos dėka šiandien esu pasiekusi geriausius savo rezultatus. Manau, drąsiai galiu teigti, kad ši moteris man tapo didžiausiu stebuklu ir autoritetu. Stengiausi priimti visas jos pamokas ir patarimus. Net, kai jaučiuosi blogai ar kas nors nesiseka, visada pagalvoju, ką tokiu atveju man pasakytų mokytoja. Ir net tada prieš akis matau, kaip ji šypsosi ir spinduliuoja gera energija“, – gražių žodžių apie pedagogę negailėjo pašnekovė.

Dar viena ryški merginos savybė – reiklumas. Pasak pačios, ji daug pastangų nukreipia tam, kad viskas įvyktų taip, kaip suplanuota.

„Tikrai taip, reiklumas lydi mane visur. Net imu galvoti, kad tai nėra iš pačių geriausių mano savybių, nes kartais noriu per daug. Kita vertus, gal tai ir padeda judėti į priekį, burti žmones ir pasiekti puikių rezultatų“, – sakė D. Sermontytė.

Kraityje – ne viena dešimtis renginių

Viena iš pagrindinių ir labiausiai Darijai patinkančių veiklų – renginių organizavimas ir jų vedimas.

„Paradoksalu, bet esu sakiusi, kad renginių tai tikrai niekada nevesiu, nes nemėgstu viešai kalbėti. Tačiau kartą pabandžiusi, supratau, kad visai neblogai sekasi, o ir publika įvertino teigiamai, – kalbėjo nuo mažens šokius lankiusi pašnekovė. – Gimnazijoje įsitraukiau į mokinių prezidentūros veiklą – įgavau drąsos, išmokau rašyti tekstus, kurti scenarijus, plakatus bei reklamas renginiams. Patobulėjau kaip asmenybė, dabar galiu lengviau reikšti savo mintis, turiu daugiau draugų, pažįstamų.“

„Mano Gargždai“ premijos laureatė tiek gimnazijoje, tiek už mokyklos ribų prisidėjo prie ne vienos dešimties renginių organizavimo bei vedimo. Visų net ir neišvardinsi, tačiau pačiai labiausiai įsiminė renginys, skirtas Helovyno šventei – „Siaubo rūsys“. Pasak abiturientės, džiugino tai, kad prie idėjos prisidėjo ne tik mokiniai, bet ir mokytojai, o rezultatas pranoko lūkesčius.

Renginys „Siaubo rūsys“. Asmeninio albumo nuotr.

Taip pat, kaip vienu reikšmingiausiu, D. Sermontytė įvardino nacionalinio renginio „Sveikatą stiprinančių mokyklų banga per Lietuvą“ uždarymo šventę „Kelk sveikatos bangą!“. Moksleivė ne tik prisidėjo prie renginio organizavimo, bet jai buvo patikėtos ir šventės vedėjos pareigos.

„Renginys vyko Minijos slėnyje, teko didelė atsakomybė lipti ant didžiulės scenos. Čia juk vyksta didelio masto renginiai, yra koncertavęs ne vienas žinomas šalies atlikėjas. Tąsyk buvo siekiami net du Lietuvos rekordai: masiškiausios šokių pamokos ir didžiausio simbolio iš vytelių“, – komentavo pašnekovė.

Darija Sermontytė – renginio „Kelk sveikatos bangą!“ vedėja. Asmeninio albumo nuotr.

Merginai visuomet liks reikšmingi ir mokytojų dienos renginiai.

„Gražu matyti pedagogus besišypsančius ir įvertintus už jų sunkų darbą, – tęsė abiturientė. – Jautri buvo ir naujos gimnazijos mokinių prezidentės inauguracijos šventė. Naujoji prezidentė Liepa Šideikytė spėjo tapti ir mano gera drauge, tad tikiu, kad ji toliau tęs sėkmingai pradėtus darbus.“

Naujosios prezidentės inauguracija. Asmeninio albumo nuotr.

Judėti pirmyn skatina artimųjų džiaugsmas

Tarp D. Sermontytės pasiekimų – aukšti rezultatai meninio skaitymo konkursuose. Pasak merginos, meilę lietuvių kalbai, literatūrai ir poezijai jai įskiepijo lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Zofija Vaitkuvienė.

„Tai ji mane čiupo į savo glėbį ir kantriai ruošė meninio skaitymo konkursams. Jau pirmajame tokiame konkurse užėmiau trečiąją vietą. Rezultatas labai nudžiugino ir nustebino. Mokytoja manyje pažadino meilę eilėraščiams, paskatino kurti ir rašyti. Jei ne ji, nežinau, ar aš taip pamilčiau lietuvių kalbą“, – svarstė abiturientė.

Paklausta apie pergales konkursuose ir kitus įvertinimus, D. Sermontytė neslėpė, kad apdovanojimai už sunkų darbą jai daug ką reiškia. Tiesa, ne tiek pats prizas, bet neįkainojamas aplinkinių žmonių džiaugsmas.

„Matau, kiek daug žmonių manimi tiki: draugai apsikabina, mokytojai negaili gražių žodžių. Per brandos atestatų įteikimo šventę, atsiimdama jūsų portalo apdovanojimą, pakėliau akis į viršų ir išvydau savo mamą, filmuojančią ir besišypsančią. Būtent šios akimirkos skatina mane judėti toliau, pagalvojau, o ką dar turiu nuveikti, kad pamatyčiau savo mamą tokią laimingą“, – prisiminė abiturientė.

Mokytojų dienos renginys gimnazijoje. Asmeninio albumo nuotr.

Pataria vadovautis 15 sekundžių taisykle

Per vasarą Darija per daug nesiilsi. Kaip pati sako, negali išbūti vienoje vietoje, todėl laiką leidžia dirbdama – moko mažus vaikus skaitymo bei rašymo. Ir nors mokytoja tapti neketina, džiaugiasi, kad gali savo žiniomis pasidalinti su mažaisiais.

„Dalyvaudama gimnazijos prezidentūros veikloje pastebėjau, kad jaunoji karta, nepabijosiu to pasakyti, tapo tinginiaujančia karta. Labai sunku jaunimą kuo nors sudominti, paskatinti aktyviai veiklai. Nekalbu apie visus, yra ir šaunaus jaunimo, bet netrūksta ir pasyvumo. O juk tiek daug galima nuveikti! Visada sakau, kad jei tik yra noro, atsiras ir laiko. Iš tiesų, tik pagalvokime, kiek laiko praleidžiame tiesiog sėdėdami prie televizoriaus ar naršydami telefone. Skundžiamės, kad trūksta atostogų, nors dažniausiai visą laiką iššvaistome nereikšmingiems dalykams“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Visiems, kas dar ieško savęs ir nedrįsta pradėti ką nors naujo, D. Sermontytė turi patarimą – vadovautis 15 sekundžių taisykle: „15 sekundžių, tik tiek. Tiesiog nueiti, išbūti. Padaryti pirmąjį žingsnį ir tai jau bus didžiulis perkoptas laiptelis per save. Per 15 sekundžių gali priimti pasiūlymą, užpildyti paraišką, pabūti naujoje vietoje. Na, o toliau svarbiausia eiti tolyn. Ko palinkėčiau sau? Nesustoti tikėti tomis 15 sekundžių. Gyvenimas nėra vien juodas ar baltas. Visko bus, bet svarbiausia – nesustoti ir tikėti, kad viskas bus gerai“.