Dar iki visuotinio įtraukaus ugdymo nuostatos įsigaliojimo šių metų rugsėjo 1 d. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklos jau priėmė didžiąją dalį vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Beveik 96 proc. Lietuvos bendrojo ugdymo mokyklų šiuos vaikus jau ugdo, o šiais mokslo metais numatomas įprastas specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių naujų mokinių srautas. 

„Įtraukiojo ugdymo procesai Lietuvoje prasidėjo dar prieš 30 metų, o šiemet įsigaliojanti įstatymo nuostata yra svarbi simbolinė data ilgoje laiko juostoje, žyminti nueitą kelią bei atskaitos tašką, vertinant būsimus darbus. Praktiniame lygmenyje švietimo bendruomenė jau yra stipriai pažengusi pirmyn, ypač nuo 2020 metų, kad visi Lietuvos vaikai galėtų mokytis tomis pačiomis sąlygomis“, – pabrėžia Švietimo, mokslo ir sporto viceministras Ignas Gaižiūnas. 

Šiuo metu Lietuvoje yra maždaug 48 tūkst. mokyklinio amžiaus vaikų, turinčių specialiųjų ugdymosi poreikių. Jie sudaro apie 14 proc. visų bendrojo ugdymo mokyklose besimokančių mokinių. Net 90 proc. šių vaikų jau mokosi su savo bendraamžiais įprastose klasėse (beveik 43 tūkst.), 3 proc. specialiose klasėse bendrojo ugdymo mokyklose (beveik 1,5 tūkst. vaikų), o 7 proc. – specialiose, jiems skirtose mokyklose (beveik 3,6 tūkst. vaikų). Vos 40 iš 949 bendrojo ugdymo mokyklų neturi klasių, kuriose mokosi specialiųjų ugdymo poreikių turintys vaikai. 

„Ilgametę įtraukiojo ugdymo patirtį turinčių valstybių praktika rodo, kad tobulų sąlygų įtraukiajam ugdymui niekur nėra. Tai nuolatinis procesas. Pavyzdžiui, Norvegija nuolat tobulina savo sistemą ir susiduria su tais pačiais spręstinais klausimais, kaip Lietuva – mokytojų kompetencijų ugdymas, proceso organizavimo problemos, neigiamos patirtys bendruomenėse, ugdymo turinio pritaikymas, stiprintinas bendradarbiavimas tarp bendrojo ir specialaus ugdymo“, – sako I. Gaižiūnas. 

Nuo 2020 metų, kai buvo įstatymiškai priimta visuotinio įtraukiojo ugdymo nuostata, Lietuva padarė reikšmingą pažangą kurdama įtraukiojo ugdymo ekosistemą. 2020 – 2024 metais švietimo pagalbos finansavimas sudarė beveik 577 mln. eurų, įsteigtas Lietuvos įtraukties švietime centras ir regioniniai specialiojo ugdymo centrai, parengtos universalaus dizaino mokymuisi gairės, nacionalinės kvalifikacijos tobulinimo programos, teikiamos konsultacijos mokyklų bendruomenėms. Per penkerius metus švietimo pagalbos specialistų skaičius mokyklose išaugo 20 proc., mokytojų padėjėjų 55 proc., stojančiųjų į specialiąją pedagogiką – 3,3 karto. 

Lietuvos įtraukties švietime centro, padedančio mokyklų bendruomenėms pasiruošti darbui su vaikais, turinčiais specialiųjų ugdymosi poreikių, vadovės Sandros Valantiejienės teigimu, sąlygos įtraukčiai Lietuvoje nuolat gerinamos, bet yra daug spręstinų klausimų, kurie labiau susiję su vidinėmis nuostatomis nei resursų trūkumu. „Mūsų patirtis rodo, kad geriau sekasi toms mokykloms, kurios tiesiog imasi veikti ir naudotis sukurta ekosistema ir konsultacijomis. Sėkmė ateina tada, kai visose grandyse mokykla imasi iniciatyvos – supranta įtraukties prasmę, ugdo reikiamus įgūdžius, skatina pokytį, rūpinasi galimais gauti resursais, turi veiksmų planą sistemingai bendradarbiauja tarpusavyje. Visose šiose grandyse bendruomenės gali pasitelkti valstybės pagalbą“, – sako S. Valantiejienė, papildydama, kad Lietuvos mokyklų pasiruošimo lygis palieka stiprų įspūdį atvykstantiems ekspertams iš užsienio. 

„Visiškai normalu, kad dalis mokytojų ir tėvų jaučia nerimą dėl įtraukiojo ugdymo ir kelia klausimus. Iš savo patirties galiu pasakyti, kad visi atsakymai ateina, pradėjus dirbti su vaikais. Negalime išskirti nei vieno vaiko, sugrupuoti jų pagal gebėjimus ir ugdyti dirbtiniuose getuose. Kai visi vaikai mokosi kartu, mokytojui ateina vidinis profesinis ir žmogiškas žinojimas, kaip dirbti su klase ir individualiai“, – akcentuoja Vilniaus Valdorfo mokyklos ir mokyklos „Pažinimo medis“ istorijos ir pilietiškumo mokytojas Antanas Jonušas, kuris yra ir Šeimų asociacijos valdybos narys. Pasak jo, mokinių tėvai ilgainiui pastebės įtraukiojo ugdymo naudą kiekvienam vaikui, nes jis moko skirtingus vaikus mokykloje būti ir veikti kartu. Taip vyksta tikrasis, o ne dirbtinis pasiruošimas gyvenimui.   

Viena sėkmingiausiai įtraukųjį ugdymą įgyvendinančių mokyklų, į kurią pasisemti patirties atvyksta švietimo bendruomenių atstovai iš visos Lietuvos, yra Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazija. Jos direktoriaus Rimanto Remeikos teigimu, svarbiausia kalbant apie įtrauktį yra visuomenės nuostatos. „Mokykla yra geriausia vieta mokytis ir augti vaikui kaip asmenybei. Tam turi bendradarbiauti mokyklos administracija, mokytojai, tėvai ir visuomenė. Kol kas silpnoji grandis įtraukiajame ugdyme yra visuomenės nuostatos, nes vaikai, mokytojai, mokyklų bendruomenės bendrą kalbą randa“, – sako R. Remeika.

Statistikos duomenimis, maždaug 75 proc. specialiuosius ugdymosi poreikius turinčių mokyklinio amžiaus vaikų yra nedidelių arba vidutinių poreikių (apie 35,4 tūkst.), o apie 25 proc. (daugiau nei 12,6 tūkst.) besimokančių yra didelių ir labai didelių specialiųjų ugdymo poreikių. 

Jau keletą metų santykis tarp specialiųjų ugdymosi poreikių turinčių vaikų, ugdomų bendrosios paskirties klasėse ir specialiosiose klasėse ar mokyklose, beveik nesikeičia. Skaičiuojama, kad ir šiais mokslo metais vyraus įprastos tendencijos, o į vieną bendrojo ugdymo mokyklą ateis ne daugiau kaip po vieną ar kelis naujus specialiųjų ugdymosi poreikių turinčius vaikus.

Įtraukiojo ugdymo plėtotės Lietuvoje laiko juosta