Klaipėdos valstybinis muzikinis teatras ruošiasi pirmai šokio spektaklio premjerai naujuose rūmuose, kuria taps teatro baleto meno vadovo, choreografo Gajaus Žmavco (Slovėnija) pagal kompozitoriaus Antano Jasenkos muziką sukurta „Legenda“, pristatoma lapkričio 29, 30 d. ir gruodžio 1 d.

Įkvėpimo „Legendai“ G. Žmavcas sėmėsi iš išlikusių legendų ir istorinių liudijimų apie Herkų Mantą – prūsų genties karžygį ir vieną žymiausių Didžiojo prūsų sukilimo prieš Kryžiuočių ordiną XIII a. vadų. Tačiau užuot savita šokio kalba perpasakojęs Herkaus Manto istoriją, choreografas renkasi nenaratyvinio baleto formą ir kuria emocinį fiktyvaus pasaulio peizažą pasitelkdamas universalius simbolius bei minimalistinį scenovaizdį. Istorinis naratyvas čia išgryninamas iki abstrakčia simbolika grįstos, stilizuotos fizinės išraiškos, o režisūroje dėmesys telkiamas į šviesos, vilties ir meilės susidūrimą su tamsa, neviltimi ir praradimu.

Slovėnų menininko G. Žmavco atėjimas į teatrą įkūnija KVMT tarptautiškumo ir atvirumo kryptis bei sustiprėjusį baleto trupės vaidmenį teatre. G. Žmavco pažintis su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupe įvyko 2021 m. pavasarį, kai Klaipėdos elinge choreografas perstatė du Edwardo Clugo vienaveiksmius baletus „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“, įtrauktus į Pirmojo Klaipėdos festivalio programą. 2022 m. KVMT scenoje įvyko pirmojo G. Žmavco darbo, sukurto specialiai šio teatro baleto trupei, premjera – šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ trečioji dalis pagal Alessandro Scarlatti muziką, už kurį choreografas buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“. Šiemet G. Žmavcas Klaipėdos festivalyje kartu su choreografu Douglas Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija) pristatė šokio spektaklio „Reverb‘as“ pasaulinę premjerą. Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovo pareigas jis eina nuo 2023 metų.

Belaukiant šokio spektaklio „Legenda“ premjeros G. Žmavcas pasakoja apie šio spektaklio kūrybinį procesą ir inspiracijas. Laukite išskirtinio reginio!

Kaip kilo idėja sukurti šokio spektaklį „Legenda“?

Spektaklio „Legenda“ įkvėpimas kilo iš pokalbio su buvusia Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadove Laima Vilimiene. Kaip pagrindą naujam baletui ji pasiūlė legendinio Herkaus Manto istoriją. Turiu pripažinti, jog tuo metu nebuvau girdėjęs apie Herkų Mantą, tačiau pradėjęs gilintis į šio karžygio istoriją supratau: joje glūdi universali tema apie laisvę ir apie tai, kiek esame pasiruošę dėl jos paaukoti.

Gyvename neramiais laikais ir, manau, daugelis iš mūsų pradedame suvokti, kad laisvė nėra savaime suprantamas dalykas. Galimybė gyventi laisvai ir kurti yra didelė dovana, kuria ne visi pasaulyje gali mėgautis. Šis suvokimas tapo pagrindine spektaklio įkvėpimo jėga.

Kuo „Legenda“ skirsis nuo jūsų ankstesnių kūrinių? Gal pritaikėte naujų šokio elementų ar technikų?

Šio spektaklio esmė - baleto estetika. Tai mano asmeninis debiutas su tokio stiliaus kūriniu. Nors esu šiuolaikinio šokio choreografas, „Legendoje“ gausu klasikos elementų. Galbūt tai susiję su mano kaip klasikinio baleto artisto pradžia ir patirtimis? Kompozitoriaus Antano Jasenkos muzika tiesiog „prašosi“ tam tikros formos, ir man labai džiugu, kad pasirinkome būtent šią kryptį. Tai man suteikia galimybę išsilaisvinti per iššūkį atsidūrus nepažįstamoje, tačiau, tuo pačiu metu, labai gerai žinomoje išraiškoje.

Publika mėgsta klasikines formas. KVMT repertuare gausu šiuolaikinio šokio spektaklių, o „Legenda“ - puiki proga į repertuarą įnešti naujų spalvų – pristatyti neoklasikinį šokio spektaklį su sudėtingomis šokio technikomis. Tai iššūkis šokėjams.

Gal galite daugiau papasakoti apie „Legendos“ pagrindinę temą?

„Legenda“ nėra biografinis pasakojimas. Tai naratyvinis baletas, neturintis pagrindinių veikėjų. Žmonės manęs dažnai klausia, apie ką šis šokio spektaklis, o aš visada atsakau: ateikite ir pamatykite.

Šiuo spektakliu mes, kūrėjai, norėjome atsiriboti nuo sunkumo, nuo tamsos. Tai istorija apie gyvenimą ir šviesą, jausmų ir judesio grožį.

Gajus Žmavcas. Martyno Aleksos nuotr.

Kuo ypatinga ši premjera?

Šokio spektaklis „Legenda“ – didžiulis projektas. Tai pirmoji baleto, pastatyto mūsų naujame teatro pastate, premjera. Džiaugiuosi, kad galiu dirbti su žymiais Lietuvos menininkais: kompozitoriumi Antanu Jasenka, muzikos vadovu ir vyriausiuoju teatro dirigentu Tomu Ambrozaičiu, dirigente Adrija Čepaite, scenografe Sigita Šimkūnaite, kostiumų dailininke Sandra Straukaite, šviesų dailininku Andriumi Stasiuliu ir vaizdo kūrėju Martynu Norvaišu.

Kokias emocijas ar žinutes perteiks „Legendos“ choreografija?

Noriu, kad žmonės patirtų šokio grožį pačia pirmine ir paprasčiausia forma, kad jie džiaugtųsi išskirtiniu šokiu, gyva muzika ir nuostabiais vaizdais.

Esu tikras, jog publika po spektaklio pajus energijos antplūdį ir pakylėjimą, bus įkvėpta bei kupina vilties. Bendrąja prasme teatras juk ir yra pabėgimas nuo mūsų kasdienio gyvenimo.

Gal galite papasakoti apie spektaklio vizualinius elementus – scenografiją, kostiumus ir apšvietimą? Kaip jie papildo choreografiją?

Mane visada žavėjo Lietuvos miškai. Scenoje įsivaizdavau didžiulį kabančio medžio siluetą, kurį sukūrė Sigita Šimkūnaitė. Medžiai yra gyvenimo simbolis, atsiradęs gerokai prieš mus. Spektaklio vizualinė estetika sukurta taip, kad būtų galima apmąstyti scenoje matomą milžiniško medžio šešėlį ir atskleisti bei išryškinti baleto artistus, apsirengusius nuostabiais Sandros Straukaitės kostiumais. Norime sukurti galingą vaizdą, leidžiantį žiūrovams pasinerti į kitokį pasaulį.

Kaip šiame šokio spektaklyje randama pusiausvyra tarp pasakojimo ir judesio?

Šokis veikia kitaip nei teatras, filmai ar knygos. Manau, kad tai labiausiai susiję su muzika, nes ji labiausiai įtakoja emocijas. Manau, kad būtent dėl to žmonės taip mėgsta šokį.

Kokį vaidmenį „Legendoje“ atlieka muzika?

Kiekvienas choreografas turi savo stilių, o muzika yra svarbi jo darbo dalis. Tai mano pirmas bendradarbiavimas su kompozitoriumi Antanu Jasenka. Mes radome nuostabią kalbą, kuri mus jungia. Viskas sukasi apie ryšį: muzika turi įkvėpti, bet taip pat ir skatinti susimąstyti. Nusprendėme sukurti kinematografinę orkestrinę muziką, kuri perteiktų šviesos ir pakylėtos atmosferos koncepciją. Styginiai instrumentai ir fortepijonas – muzikos kompozicijos šerdis. Tai vieni mano mėgstamiausių instrumentų. Laukiu, kada išgirsime šią muziką, atliekamą KVMT orkestro.

Ar spektaklyje bus išskirtinių solinių pasirodymų ar duetų?

Spektaklis susideda iš stiprių grupinių šokių, taip pat labai dinamiškų duetų, trio ir solo pasirodymų. Stengiuosi įtraukti visą baleto trupę, kad parodytume čia šokančių baleto artistų individualias ir šokio grupėje savybes.

Šis kūrinys KVMT baleto trupei neįprastas bei keliantis iššūkių. Visgi, mūsų baleto artistai universalūs, gebantys savo kūnus išbandyti skirtinguose šokio stiliuose ir tai išskirtinumas. Neabejoju, kad baleto artistai mėgaujasi šio spektaklio kūrybiniu procesu.

Kalbino Žaneta Skersytė

Gajus Žmavcas

Dosjė

Slovėnų šokėjas, choreografas, muzikos ir vaizdo projekcijų kūrėjas. Šešerių susižavėjęs gatvės šokiais, pradėjo mokytis baleto Mariboro muzikos ir baleto konservatorijoje (Slovėnija), vėliau studijas tęsė Tarptautinėje klasikinio šokio akademijoje Kyjive (Ukraina). Nuo 2006 m. beveik du dešimtmečius buvo Slovėnijos nacionalinio teatro (SNT) Maribore baleto trupės šokėjas, čia kūrė vaidmenis tokių choreografų spektakliuose, kaip Edwardas Clugas, Staša Zurovacius, Mauro Bigonzetti, Johanas Ingeris, Jeanas Christophe’as Maillot, Valentina Turcu, Darrelas Toulonas. Kaip Mariboro baleto trupės narys ir pagrindinis solistas gastroliavo žymiausiose pasaulio festivaliuose ir teatruose: Lotynų Amerikos teatro festivalyje Bogotoje, šokio festivalyje „Jacob’s Pillow“, Švedijos Karališkojoje operoje ir kitur. Maribore pradėjo glaudžiai bendradarbiauti su baleto trupės meno vadovu, choreografu Clugu, padariusiu didžiulę įtaką ne tik Žmavco choreografinei karjerai, bet ir formavusiu jį kaip menininką. Jis iki šiol dažnai asistuoja Clugui tarptautiniuose šokio projektuose.

Gajaus Žmavco choreografinis stilius pasižymi šiuolaikiniam šokiui būdingos kūno plastikos ir klasikinio šokio estetikos deriniu, kurį išbaigia rafinuota vizualinė raiška.

Kaip choreografas Žmavcas debiutavo 2013 m. Mariboro teatre kompozicija „Home“ šiuolaikinės choreografijos vakare. Maribore menininkas kuria choreografiją baleto, dramos ir operos spektakliams. 2015 m. Slovėnijos baleto artistų asociacijos kvietimu sukūrė šokio kompoziciją „Keturios paskutinės dainos“ pagal to paties pavadinimo Richardo Strausso dainų ciklą, 2017 m. – choreografiją Richardo Wagnerio operos „Reino auksas“ pastatymui (rež. Igor Pison) Mariboro teatre. Tais pačiais metais pelnė pirmąją premiją III Jaunųjų slovėnų choreografų konkurse už kompoziciją „Yesterdays“. 2018 m. SNT Mariboro baleto trupei sukūrė vienos dalies baletą „Maestro“, rodomą su Clugo ir Aexanderio Ekmano vienaveiksmiais baletais. 2019 m. pastatė choreografiją Charles’io Gounod operai „Faustas“ (rež. Pier Francesco Maestrini), 2020 m. – savo pirmąjį viso vakaro trukmės baletą „Little Creation“.

Dirbdamas kaip laisvas menininkas Žmavcas 2020 m. sukūrė solo kompoziciją „Creation Acrylique“ pagal Maurice’o Ravelio Bolero, kurio premjera įvyko Šibeniko šokio festivalyje (Kroatija). Jo kompozicijos taip pat buvo rodomos Belgrado choreografinių miniatiūrų festivalyje (Serbija), šokio festivalyje Bühnenwerkstatt Graz (Austrija). 2021 m. KVMT šokėjai Ksenijai Jermakovai sukūrė šokio miniatiūrą „Starfall“, rodytą festivalyje „SOLO Contemporary Dance Ankaroje“ (Turkija) ir projekte „Dėmesio! Baletas“ 2022 m. Klaipėdoje (Lietuva). Choreografas taip pat yra sukūręs kompozicijų trupėms „Mladi slovenski balet“ (Slovėnija), Dortmundo „NRW Juniorballett“ ir Magdeburgo baleto trupei (Vokietija).

Gajaus Žmavco pažintis su Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupe įvyko 2021 m. pavasarį, kai Klaipėdos elinge choreografas perstatė du Edwardo Clugo vienaveiksmius baletus „Stabat Mater“ ir „Šventasis pavasaris“, įtrauktus į Pirmojo Klaipėdos festivalio programą. 2022 m. KVMT scenoje įvyko pirmojo Žmavco darbo, sukurto specialiai šio teatro baleto trupei, premjera – šokio spektaklių triptiko „Dona Kichotė“ trečioji dalis pagal Alessandro Scarlatti muziką, už kurį choreografas buvo nominuotas „Auksiniam scenos kryžiui“. 2024 m. Klaipėdos festivalyje kartu su choreografu Douglas Lee (Jungtinė Karalystė, Vokietija) pristatė šokio spektaklio „Reverb“ pasaulinę premjerą.

Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupės meno vadovo pareigas jis eina nuo 2023–2024 m. sezono.