Klaipėdos rajono savivaldybės politikai užsimojo net du piliakalnius padaryti gerokai patrauklesniais turistams.

Esą Minijos kairiajame krante esantis Kalniškės (kitaip dar vadinamas - Gargždų, Anielino) piliakalnis yra apaugęs lapuočiais medžiais, kurie trukdo grožėtis kraštovaizdžiu, todėl piliakalnyje augančius medžius ir krūmynus siūloma maksimaliai iškirsti.

 Piliakalnį apžiūrėję ekspertai prisiminė, kad prieš 14 metų aplinkosaugininkai neleido retinti medžių dėl čia augančio, į Raudonąją knygą įrašyto, saugomo laukinio česnako.

Tačiau Klaipėdos rajono aplinkos apsaugos agentūros vedėjas Algirdas Vaitkus patikslino, kad česnako augimvietė yra šiaurinėje pusėje, tad joje būtų galima atlikti tik sanitarinį miško valymą. Pasak Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistų, tvarkomųjų paveldosaugos darbų projektų specialiosios ekspertizės ekspertų Zenono Baubonio ir Gintauto Zabielos, dalyvavusių apžiūrint piliakalnius, piliakalnio želdinius reikėtų maksimaliai kirsti, esant būtinybei palikti pavienius vertingus medžius.

Kadangi piliakalnis yra miško žemėje, darbus būtų galima pradėti tik gavus atitinkamų tarnybų leidimus.

Planuoja pėsčiųjų tiltą per upę

Ekspertai pasiūlė įrengti 3–4 m pločio gruntinį kelią privažiavimui prie Gargždų piliakalnio, automobilių stovėjimo aikštelę su infrastruktūra: informacinį stendą ir lenteles, rodykles, suoliukus, šiukšliadėžes.

Specialistai taip pat konstatavo, kad statūs, 20 m aukščio piliakalnio šlaitai vietomis nuslinkę, eroduoja. Nėra takų, todėl ištrypiama žolė, todėl nuo automobilių stovėjimo aikštelės išilgai piliakalnio iki vakarinio šlaito papėdės siūloma nutiesti pėsčiųjų taką, o nelygiose vietose bei vakariniame šlaite esančioje griovoje įrengti terasinius laiptus.

Pietvakariniame šlaite prieš 12 metų pastatyti laiptai jau susidėvėjo. Ekspertu manymu, ir  pylimų duobes, kurias išrausė lapės bei iškasė lobių ieškotojai, reikėtų užpilti, sutvirtinti gynybinius pylimus, aikštelę ir šlaitus, įrengti proginę laužavietę.

Paveldosaugos specialistai Z.Baubonis ir G.Zabiela taip pat mano, kad techninio projekto rengimo metu būtina atlikti žvalgomuosius archeologinius tyrimus.

Taip pat ateityje siūloma numatyti dar vieną kelią – pėsčiųjų tiltą per Minijos upę ir taką iki piliakalnio.

Spręs Taryba

Savivaldybės administracija siūlo teikti projekto paraišką dėl Europos Sąjungos finansinės paramos skyrimo rajono piliakalnių sutvarkymui. Šis siūlymas bus svarstomas įvairių komitetų posėdžiuose, o lemiamą sprendimą rugpjūčio 29 dieną, Tarybos posėdyje, priims Savivaldybės taryba.

Pilikalnių tvarkymo klausimu buvo sudaryta darbo grupė, kuri nusprendė prioritetą skirti Gargždų piliakalniui, o antruoju pagal svarbą palikti Skomantų piliakalnį.

Projektas, kuriam Europos Sąjunga skirtų 226 tūkst. 155,45 Lt. (20 proc. bendros projekto sumos turėtų finansuoti Savivaldybė), būtų įgyvendinamas pagal Lietuvos kaimo plėtros 2007–2013 m. priemonę „Kaimo atnaujinimas ir plėtra“.

Asfaltuos kelią iki Skomantų

Komisija, kuriai vadovavo Savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Vidmantas Buivydas, apžiūrėjo ir Veiviržo dešiniajame krante įrengtą Skomantų piliakalnį.

Pasak piliakalnių archeologų Z.Baubonio ir G.Zabielos, pirmiausiai reikėtų sutvarkyti privažiavimą prie piliakalnio. Esą, kol nėra asfaltuoto kelio, mažai tikėtina, kad turistai rinksis šį objektą.

VĮ „Klaipėdos regiono keliai“ direktorius Petras Kaučikas Savivaldybės administraciją informavo, kad jau gautas statybos leidimas ir 2014–2015 m. numatyta asfaltuoti kelią Pėžaičiai–Švėkšna iki Skomantų gyvenvietės.

Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistai pirmajame Skomantų piliakalnio tvarkymo etape taip pat pasiūlė pašalinti menkaverčius medžius ir krūmus, atlikti vėjovartų ir vėjalaužų, mechaniškai ir biologiškai pažeistų medžių sanitarinį valymą, kirsti ataugas, formuoti žolinę dangą. Jų siūlymu, ateities planuose reikėtų numatyti infrastruktūrą, panaudojant  dar 1986 metais Ričardo Stulpino parengtus, bet iki šiol taip ir neįgyvendintus Skomantų piliakalnio tvarkymo projekto sprendinius.

Viršuje - Gargždų piliaklanis. www.klaipedadistrict.lt fotografija

Vytauto Kerpės fotografijoje Gargždai 1977 metais, tolyje matyti, kaip atrodė medžiais neapaugęs Kalniškės piliaklnio "kaimynas", vadinamasis Veterinarijos kalnas: