Šaltibarščiai jau sulaukę įvertinimo svetur, atėjo laikas ir naujai lietuviškos virtuvės žvaigždei pasaulyje – aromatingai keptai duonai, rašoma „Iki“ pranešime spaudai. Ji yra stalo pažiba ne tik kiekviename draugų susibūrime Lietuvoje, bet sulaukė ir įtakingo tarptautinio maisto portalo pripažinimo. Kol kitiems kepta duona dar neatrastas užkandis, lietuviams susitikimų kupiną gruodį šis vienas nebrangiausių skanėstų neabejotinai ant stalo atsidurs dažniau nei įprastai. Kepta duona galima mėgautis ir be sąžinės graužimo – „Iki“ kulinarai pasidalijo keliais patarimais, kaip ją paruošti sveikiau, o svečius visai mažai kainuojančiu užkandžiu nustebinti labiau.

Portalas „Taste Atlas“, vietinį maistą ir tradicinius patiekalus populiarinti siekiantis kelionių vadovas, ką tik pristatė maisto pažibas 2024/25-iesiems, remdamiesi beveik pusės milijono vartotojų įvertinimais. Įvardyti geriausi patiekalai, virtuvės, regionai gastronominėms kelionėms.

Lietuvių virtuvė užėmė garbingą 39-ą vietą, aplenkusi ir tokias pasaulyje populiarias virtuves kaip Anglijos, Kipro ar Belgijos. Tačiau didžiausias pasiekimas – remiantis daugiau nei 470 tūkst. vartotojų vertinimais, 2024/25 m. TOP užkandžiu pasaulyje paskelbta lietuviška kepta duona.

Pasak „Iki“ komunikacijos vadovės Gintarės Kitovės, be duonos praktiškai neįsivaizduojamas kasdienis lietuvių pirkinių krepšelis, o lietuviškai tradicinei juodai duonai populiarumu vis dar neprilygsta niekas.

„Universali, gero skonio ir nebrangi – be duonos iš parduotuvės dažnas pirkėjas neišeina. Sekant besikeičiančius mitybos įpročius, duonos skyriuje netrūksta naujienų, kurios prieš kelis dešimtmečius tikriausiai būtų nustebinę daugelį. Vis populiarėja tokie gaminiai kaip duona be mielių, be pridėtinio cukraus, lentynose galima rasti ir „keto“ duoną. Pirkėjai pamėgo vietoje keptą prancūzišką batoną, atrado šviežios itališkos čiabatos universalumą, duoną mėgsta keisti ir lavašu. Visgi, daugelis pirkėjų lieka ištikimi tradicijai – batonui, pjaustytai sumuštinių duonai, o stabiliai populiariausia išlieka juoda duona“, – pasakoja G. Kitovė.

Ir įprastą keptą duoną galima patiekti naujai

Tradicinė lietuviška duona tinka ne tik rytiniam sumuštiniui ar prie karštos sriubos lėkštės, bet ir yra labai universali, tad jos daugiau nuperkama ir artėjant šventėms, kai gruodį draugų susibūrimai, vakarėliai veja vienas kitą.

„Įprasta duona, supjaustyta mažesniais gabalėliais ir pagardina kastiniu ar įmantresne užtepėle bei žalumynais virs net ir gurmanišku užkandžiu, – sako G. Kitovė. – Net ir keptą savo pasigamintą ar parduotuvėje nusipirktą duoną galima pakylėti į kitą lygį – pavyzdžiui, dažyti ją į avokadų užtepėlę ar humusą. Riebų majonezą galima keisti ir graikišku jogurtu ar varške su prieskoniais – toks variantas turės mažiau riebalų, jam neišleisite daug, o bus ne ką mažiau skanu.“

Eksperimentuoti verta ir sūriu, kuris daugeliui yra neatsiejamas keptos duonos priedas, sako tinklo atstovė. Įprastą fermentinį galima pakeisti sūriu su trumais, vasabi prieskoniais, kietuoju parmezanu ar sūrių mišinį sukurti iš įvairaus parduotuvėse siūlomo asortimento. Taip net ir įprasta pirktinė kepta duona bus ne tik skani, bet ir nustebins svečius.

Keli patarimai norintiems keptą duoną paruošti sveikiau ar greičiau

Jeigu pasiryžote keptą duoną pasiruošti namuose, „Iki“ kulinarai dalijasi keliais naudingais patarimais, kaip šį užkandį padaryti ne tokia didele kalorijų bomba.

Rinkitės maistingą duoną. Skonis labai svarbu, tačiau rinkdamiesi duoną nepamirškite atkreipti dėmesio į jos sudėtį. Ruginė duona turi daugiau žmogaus organizmui naudingų medžiagų nei kvietinė, todėl ją dažniau renkasi sveikos mitybos šalininkai.

„Be to, vertingesnė bus ta, kuri pagaminta iš viso grūdo dalių miltų. Verta įsidėmėti ir tai, kad kokybiškos duonos sudėtyje nebus jokių konservantų, tik miltai, vanduo ir raugas arba mielės. Jeigu mėgstate, rinkitės įvairiomis sėklomis, grūdais praturtintą duoną – tai suteiks ir skonio, ir naudingų medžiagų, ir papildomo traškumo“, – pataria kulinarai.

Sustokite – tikriausiai pilate per daug aliejaus. Visai nebūtina paskandinti duonos aliejuje, kad gautume traškią ir viliojančią keptą duoną. Dėl jo užkandis prisigers daugiau riebalų, o ir duonos tikrasis skonis mažiau atsiskleis. Jeigu kepate duoną keptuvėje – neapsemkite jos aliejumi, pakaks tik nedidelio kiekio jo. Tačiau net ir tuomet iškeptą dėkite ne tiesiai į lėkštę, o paguldykite ant popierinio rankšluosčio, kuris sugers aliejaus perteklių.

Pasinaudokite kitais prietaisais virtuvėje. Tačiau keptą duoną galima ruošti ne tik keptuvėje: dėkite ją ant kepimo popieriaus tik apipurkškite aliejumi arba ištepkite konditeriniu teptuku arba naudokite šiais laikais populiarią karšto oro gruzdintuvę.

O jeigu norite dar ir mažiau darbo – kepkite visą kepalą. Mūsų kepta duona – unikali, tačiau ir kitos tautos mėgsta ją ruošti savaip. Pavyzdžiui, amerikiečiai paima visą duonos kepaliuką, jame padaro daug kryžminių gilių įpjovų (duoną reikia giliai įpjauti skersai ir išilgai, tačiau nepažeisti kepalo apatinės plutos).

„Į taip maždaug 2-3 cm dydžio grotelėmis supjaustytos duonos tarpelius įpilkite ištirpdyto ir česnaku paskaninto sviesto, įdėkite gerai besilydančio sūrio (pvz., fermentinio arba galite naudoti mažiau kalorijų turinčia „light“ mocarelą), smulkintų žalumynų. Apvyniokite duoną folija, kad ji visa būtų uždengta. Kepkite 190 laipsnių orkaitėje 10–15 minučių, tada atidenkite ir kepkite dar 10 minučių. Pabarstykite likusiais žalumynais ir patiekite – taip paruošta ji gali tapti net ir skaniausiu pyragu, kuris taps stalo puošmena“, – siūlo „Iki“ kulinarai.