Jaučiatės nuolat pervargę, trūksta energijos, kimba virusai, nusilpęs imunitetas, niekaip negalite atsikratyti alergijos ar bent kelių kilogramų antsvorio? Tokios ir panašios problemos vargina milijonus žmonių visame pasaulyje. Prasidėjus peršalimo ligų sezonui jie atakuoja vaistines, šluoja papildus, tikėdamiesi, kad jie padės.

Lietuviai skaidulų naudoja 2 kartus mažiau, nei reikėtų

Mokslininkai jau vienbalsiai tvirtina, kad apie 80 proc. mūsų imuniteto ir sveikatos priklauso nuo sveiko žarnyno. Ne šiaip sau sakoma, kad žarnynas – tai antrosios žmogaus smegenys, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Vis daugiau naujausių mokslinių tyrimų pagrindžia, kokia yra svarbi žarnyno sveikata ir pakankamas maistinių skaidulų kiekis maiste. Tai gerųjų bakterijų maistas, reikalingas joms daugintis.

Jei žmogaus organizme daugiau gerųjų bakterijų, jos išstumia blogąsias, kurios išskiria kenksmingus vėžį ir kitas ligas sukeliančius kancerogeninius junginius“, – teigia gydytojas farmakologas dr. Laimis Akramas.

Daugelio ligų įmanoma išvengti vos „susitvarkius“ žarnyną, vartojant pakankamai skaidulų – ląstelienos. Tačiau Lietuvoje skaidulų ir augalinio maisto vis dar vartojama per mažai. Remiantis tyrimais, Lietuvos gyventojai per parą suvartoja tik apie 15 ar net mažiau gramų maistinių skaidulų.

Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja suvartoti bent 25–35 gramus. Europos širdies ir kraujagyslių asociacija rekomenduoja žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis, suvartoti dar daugiau – apie 45 gramus maistinių skaidulų.

Kodėl skaidulos tokios svarbios?

Skaidulos yra gerųjų bakterijų maistas. Jos gali būti tirpios ir netirpios, abi rūšys reikalingos žmogaus organizmui.

Maistinių skaidulų trūkumas gali lemti silpną imunitetą, nutukimą, vidurių užkietėjimą, didinti širdies ligų, vėžio, cukrinio diabeto, inkstų akmenligės, astmos, artrito, kitų autoimuninių ligų ir net depresijos riziką, sukelti uždegiminius ar alerginius procesus.

„Pasaulyje sparčiai kyla sergančiųjų astma, artritu, vilklige, kitomis autoimuninėmis ligomis skaičiai. Tai rodo, kad žmonių žarnynas yra pažeistas ir nesugeba apsaugoti nuo tų pavojingų junginių, kurie turėtų nepatekti į kraują, nes jie stimuliuoja alergines reakcijas, – aiškina dr. L. Akramas. – Sveikas žarnynas mažina uždegiminius procesus, net tuos, apie kuriuos nežinome arba kurių poveikio nejaučiame, bet tai gali turėti lėtinį, ilgalaikį poveikį mūsų sveikatai.“

Norint gauti daugiau maistinių skaidulų, rekomenduojama valgyti ankštinių ir žalios spalvos daržovių, rupią duoną, pilno grūdo duonos gaminius, kviečių, avižų bei miežių sėlenas, vaisius, riešutus, uogas (ypač juoduosius serbentus ir avietes).

Baobabų vaisiai, maumedžių sakai ir gysločių sėklų luobelės

„Jei matote, kad pakoreguoti mitybą per sudėtinga, papildykite ją natūraliais, kokybiškais preparatais, kurių sudėtyje būtų ne tik vitaminų ir mineralų kompleksų, bet ir augalų bei grybų ekstraktų, gausu prebiotikų, sporinių bakterijų – probiotikų, antioksidantų bei amino rūgščių, būtinų mūsų žarnyno bei bendrajai sveikatos būklei.

Reikia atkreipti dėmesį ne tik į konkrečių medžiagų kiekį preparato sudėtyje, tačiau ir į jų vartojimo formą, kuri gali lemti konkrečios medžiagos pasisavinimo efektyvumą žmogaus organizme – jos galutinį poveikį žmogaus sveikatos būklei. Tik rinkitės papildus tokius, kad gerosios bakterijos būtų sporose, nes tokia forma geriausiai praeina per skrandžio slenkstį, nežūva, bet pasiekia žarnyną ir ten dauginasi“, - patarimais dalijasi gydytojas.

L. Akramas ypač rekomenduoja naudingų prebiotikų gauti iš tikrųjų baobabų vaisių, plačiųjų akacijų bei amerikinių maumedžių sakų, balkšvųjų gysločių sėklų luobelių, kukurūzų grūdų.

Pataria atkreipti dėmesį į papildų sudėtį ir klinikinius tyrimus

Dr. L. Akramas rekomenduoja ypatingai atidžiai rinktis maisto papildus, detaliai išnagrinėti jų sudėtį, gamintojus ir kūrėjus. Ar viešai skelbiama, kad juos kūrė mokslininkų komanda?

„Rinkoje yra aibė papildų, kurių efektyvumas, vartojimo saugumas ir poveikis nėra niekaip moksliškai pagrįsta. Mažai rinkoje papildų žaidėjų, kurie teikia tam prioritetą, kad naudoja patentuotas, žinomų kompanijų medžiagas, žaliavas su atliktais klinikiniais tyrimais.

Todėl svarbu atkreipti dėmesį į žaliavos šaltinį, kilmę, ingredientus, kokia koncentracija naudojama gaminyje. Nes kai kuriuose papilduose veikliųjų medžiagų gali būti tiek mažai, kad žmonės nepajaus jokio efekto“, – įspėja gydytojas farmakologas dr. L. Akramas.

Amerikoje jau plinta tendencija, kad vis daugiau pirkėjų atsižvelgia į maisto papildų kokybę, sudėtį, saugumą, mokslinį pagrįstumą. Ir šis kriterijus jau net pralenkia natūralumą. Vartotojams kur kas svarbiau mokslinis pagrindimas.