Seksualinį smurtą Lietuvoje patiria 8 iš 10 asmenų – tiek namuose, tiek viešojoje erdvėje, darbo vietose ar kitoje aplinkoje. Oficialiosios statistikos portalo 2023 m. atlikto tyrimo duomenimis, net 77 proc. Lietuvos gyventojų yra patyrę seksualinį priekabiavimą. Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Inga Ruginienė pabrėžia, kad be skubių ir realių veiksmų kovojant su seksualiniu smurtu, kalbėti apie tikrą lyčių lygybę yra neįmanoma. Tarptautinės moterų solidarumo dienos proga vykusioje diskusijoje akcentuota, jog moterų saugumas turi tapti valstybės prioritetu, o pagalbos sistema privalo veikti efektyviai ir prieinamai visoms nukentėjusioms.

„Žmogaus teisių užtikrinimas yra esminis laisvos, demokratiškos, stiprios valstybės pamatas. Nors moterų teisių užtikrinimo srityje pasiekta didelė pažanga, tačiau dar yra nemažai problemų, kurias turime įveikti. Vienas iš iššūkių – dėl įsipareigojimų šeimai ir visuomenėje vyraujančių stereotipų, moterys vis dar turi mažesnes galimybes siekti karjeros aukštumų. Visą gyvenimą uždirbamas mažesnis, nei vyrų, atlyginimas lemia ir mažesnę moterų senatvės pensiją. Seksualinis smurtas prieš moteris išlieka esmine problema, su kuria susiduria daugybė Lietuvos moterų“, – pažymi ministrė I. Ruginienė.

Ministrė taip pat pabrėžė, kad svarbu didinti moterų dalyvavimą politikoje, sprendimų priėmime, stiprinti moterų solidarumą, pagalbą viena kitai, palaikymą, padrąsinimą.

Yra patvirtintas Moterų ir vyrų lygių galimybių 2023–2025 m. veiksmų planas, kurio tikslas – sistemingai skatinti moterų ir vyrų lygybę, šalinti moterų ir vyrų padėties skirtumus, informuoti visuomenę apie vykdomas moterų ir vyrų lygių galimybių skatinimo priemones, stiprinti tarpinstitucinį bendradarbiavimą.

SADM konkurso būdu finansuoja Nevyriausybinių organizacijų projektus, skirtus moterų ir vyrų lygias galimybes skatinančioms priemonėms įgyvendinti.

Siekiant stiprinti seksualinio smurto prevenciją bei teikiamos pagalbos ir paslaugų kokybę, nuo 2023 m. liepos mėnesio SADM finansuoja nevyriausybinių organizacijų projektą – įkurtas Nacionalinis informacijos apie seksualinį smurtą centras „Prabilk“, teikiantis informaciją apie pagalbos galimybes nuo seksualinio smurto nukentėjusiems ar pavojų patiriantiems žmonėms, jų artimiesiems bei teikiantis metodinį palaikymą su nukentėjusiais asmenimis dirbantiems specialistams. Centro „Prabilk“ veiklai kasmet skiriama po 100 tūkst. eurų.

Siekiant lyčių balanso sprendimų priėmime, į Vyriausybės programos įgyvendinimo planą bus įtraukta nauja priemonė – numatoma išanalizuoti politikos sritis, kuriose reikalinga įtvirtinti kvotas ar lyčių atstovavimo proporcijų taikymą ir tai reglamentuoti reikalingais teisės aktais. Atlikus analizę, gali būti daromi Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimai.

Perkeliant Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl kovos su smurtu prieš moteris ir smurtu artimoje aplinkoje nuostatas į nacionalinę teisę, turės būti tobulinama pagalbos sistema patyrusiems seksualinį smurtą. SADM rengia mechanizmą kaip į antrinės pagalbos teikimą įtraukti Specializuotus pagalbos centrus bei stiprinti prevenciją.

Siekiant didinti moterų vadovių skaičių, parengtas ir Seimo priimtas Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo pakeitimas, pagal kurį didelių įmonių, kurių vertybiniais popieriais prekiaujama rinkoje, ir kitų didelių įmonių vadovų, valdybos, stebėtojų tarybos narių pozicijose moterys iki 2026 metų liepos turės užimti 33–49 proc.

Siekdama kovoti su vyrų ir moterų darbo užmokesčio skirtumu, SADM rengiasi į Lietuvos teisę perkelti kitą Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą bei parengti teisės aktus, pagal kuriuos bus tobulinamas darbo užmokesčio skaidrumo mechanizmas, griežčiau taikomas vienodo vyrų ir moterų darbo užmokesčio už vienodą arba vienodos vertės darbą principas.

Dėmesio skiriama ir moterų ekonominio įgalinimo bei ekonominio smurto temai. Remiantis Europos lyčių lygybės instituto 2023 m. lyčių lygybės indekso duomenimis, Lietuvoje namų ruošos darbus kasdien atlieka net 65 proc. moterų ir tik 29 proc. vyrų. Siekiant keisti situaciją, SADM 2025 m. finansuoja NVO projektą, kurio tikslas – šviesti visuomenę moterų neapmokamo priežiūros darbo tema. Be to, Moterų ir vyrų lygių galimybių 2023–2025 m. veiksmų plane yra keliamas tikslas skatinti ekonominę moterų nepriklausomybę. Tikslui pasiekti yra numatyta priemonė – skatinti moterų verslumą, organizuojant renginius ir mokymus verslo kūrimo, motyvacijos, gebėjimų stiprinimo (finansinis raštingumas, inovatyvūs verslai) srityse.

Taip pat veikia Moterų ir vyrų lygių galimybių komisija, kurioje sprendimus diskusijos pagrindu priima NVO drauge su valstybės sektoriuje aukštas pozicijas einančiais asmenimis. Komisijos siekis – užtikrinti lyčių lygybės horizontalaus principo integravimą į visas viešosios politikos sritis bei pasiekti, kad visų valstybės ir savivaldybių institucijų bei įstaigų rengiamuose ir priimamuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios moterų ir vyrų teisės, veiktų įgyvendinimo priemonės.

Ministerija taip pat imasi priemonių, padedančių palaikyti balansą tarp darbo ir šeimos įsipareigojimų derinimo bei lankstesnių darbo sąlygų: užtikrinama teisė į nemokamas atostogas ir nemokamą laisvą laiką, tėvams (vyrams) užtikrinamos palankesnės galimybės pasinaudoti tėvystės atostogomis, įtvirtintos papildomos laisvos dienos (papildomos poilsio dienos ir teisė į nemokamą laisvą laiką šeimos poreikiams, perleidžiami vaiko priežiūros atostogų mėnesiai, nuotolinio darbo ir patogesnio darbo galimybė.