Mokyklos koridoriais šiandien vaikšto alfa karta. Tai jaunimas, kuris iš visuomenės sulaukia ypač daug kritikos. Dažnai išgirstame replikas, kad šiuolaikiniai vaikai nosis sukišę į telefonus, niekuo nesidomi, įpratę viską gauti „ant auksinės lėkštutės“. Tokie griežti įvertinimai ne tik formuoja bendrą visuomenės požiūrį, tačiau paliečia ir pačius jaunus žmones. Kyla klausimas, kokią žymę kategoriški pasisakymai palieka jauno žmogaus pasąmonėje bei ar kritika šiuolaikiniam jaunimui pelnyta? Atsakymų ir sprendimų vaiko teisių gynėja Giedrė Starkevičiūtė, Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentas Jonas Trumpa bei Lietuvos skautijos narys Vainius Sarapas ieškojo diskusijoje „Šiuolaikinis jaunimas: visuomenės priklijuota „Auksinės kartos“ etiketė ir ne visad teigiamas suaugusiųjų požiūris“.

Anot vaiko teisių gynėjų, tėvų ar globėjų ryšys su vaiku, atviras, nuoširdus komunikavimas šeimoje, mokykloje bei vaiko dalyvavimas jį dominančiose papildomose veiklose, skatina sklandesnę vaiko raidą. Būtent tvirtas ryšys, pasitikėjimu grįstas bendravimas šeimoje gali tapti paskata jaunam žmogui ieškoti savęs, mėgstamų veiklų ir neužsisklęsti.

Priešingą įtaką, anot vaiko teisių gynėjos Giedrės Starkevičiūtė, turi nusivylimas: „Nusivylimas jaunimu žalingas abiem pusėms. Dėl to, kad jauni žmonės, jeigu jaučia kritiką, nuvertinimą, gali patikėti, kad tai yra tiesa. Jei patikės, gresia emocinė izoliacija, uždarumas, maištavimas ir daugybė emocinės sveikatos problemų. Dar kitas variantas, kad jie atsiribos ir ims ignoruoti vyresniąją kartą. Čia kyla problema, kad jaunimas praras galimybę semtis patirties iš vyresniųjų.“

Pašnekovė tikina, kad būtent vertinamas ir artimiausių žmonių palaikomas jaunuolis augs empatiškas ir psichologiškai stiprus.

Kad vaikai per mažai aktyvūs – mitas?

Lietuvos moksleivių sąjunga atlikto tyrimą, kuriame kalbama apie jaunimo įsitraukimą į nevyriausybinių organizacijų veiklą. Tyrimo išvados – didžioji dalis, beveik 70 procentų apklaustų jaunuolių, nedalyvauja nei jaunimo nevyriausybinių organizacijų, nei jaunimo centrų veiklose. Tačiau moksleivių sąjungos prezidentas J. Trumpa tikina, kad viena pagrindinių priežasčių, kodėl į nevyriausybinių organizacijų veiklas jaunimas neįsitraukia, tai laiko trūkumas: „Jeigu žiūrime į vidutinio moksleivio dieną, tai jis nedirba aštuonių valandų per dieną. Jis dirba žymiai daugiau.“

Šiuolaikinį jaunimą itin aktyviu laiko ir Lietuvos skautijos narys, skautas Vainius Sarapas. Tačiau priduria, kad kyla iššūkis išsaugoti vaikų ir paauglių susidomėjimą: „Daug žmonių prisijungia prie skautų, bet daug ir išeina. Mūsų pavyzdys rodo, kad dažnėja trumpalaikė savanorystė, nebėra noro įsipareigoti ilgesniam laikui. Žmonės ateina, daro veiklas, bet neužsilieka.“

Priimti, o ne atstumti

Vaiko teisių gynėja G. Starkevičiūtė įsitikinusi, kad raktas, kaip paskatinti jaunimo veiklumą ir ilgalaikį įsitraukimą į popamokines veiklas – teigiamas visuomenės dėmesys. Esą šiuo metu viešojoje erdvėje jaunuoliai kritikuojami dėl savo pasirinkimų, gyvenimo būdo, tačiau reiktų ne smerkti, o palaikyti.

„Kad ta atskirtis tarp vaikų ir suaugusiųjų daugiau ar mažiau yra, jaučia visi. Jaunas žmogus turi jausti, kad jie nėra vienas šitoje visuomenėje, kad jis yra dalis vyresniosios kartos, dalis visuomenės. Labai svarbu šioje vietoje bendradarbiavimas, kad nebūtų pamirštas jaunimo unikalumas ir kitokie poreikiai. Tai leistų augti visuomeniškai atsakingais žmonėmis“, – pastebi vaiko teisių gynėja.

Vaiko teisių gynėjams pritaria ir skautas V. Sarapas. Anot jo, rasti ryšį su jaunimu galima priimant, o ne atstumiant: „Jeigu sukursime stigmą apie alfa kartą ir žiūrėsime į šiuolaikinį jaunimą kaip prastesnius, mažiau gabius žmones, galbūt taip ir bus? Jei neleisime jaunimui įrodyti savo vertės, savo gabumų, jis gali užsisklęsti ir nebesiekti daugiau. Dabartiniai suaugusieji kažkada irgi buvo vaikai, jie irgi susidurdavo su panašiais sunkumais. Svarbu tik, ar yra žmogus, kuris paskatintų nepasiduoti, bandyti, klysti ir mokytis.“

Žiūrėkite ir klausykitės diskusijos „Šiuolaikinis jaunimas: visuomenės priklijuota „Auksinės kartos“ etiketė ir ne visad teigiamas suaugusiųjų požiūris“.

Kilus klausimams, kviečiame žiūrėti Vaiko teisių TV arba konsultuotis su vaiko teisių gynėjais skambinant nemokamu tel. 0 800 10 800, taip pat galima rašyti žinutę interneto svetainėje vaikoteises.lrv.lt esančiame pokalbių laukelyje. Pranešti apie vaiko teisių pažeidimą galima artimiausiame vaiko teisių apsaugos skyriuje, užpildant formą Tarnybos interneto svetainėje arba skambinant Skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112.