Trečiadienį Klaipėdos rajone nuaidėjo pirmasis Klaipėdos regiono turizmo forumas „Kur toliau?“, tapęs tikru įkvėpimo šaltiniu visam Vakarų Lietuvos turizmo sektoriui. Renginys ne tik subūrė septynių savivaldybių – Klaipėdos, Palangos, Neringos miestų bei Kretingos, Skuodo, Šilutės ir Klaipėdos rajonų – atstovus, bet ir įrodė, kad bendradarbiavimas gali būti ne šūkis, o realus veiksmas. Renginio dalyviai analizavo dabartinę turizmo situaciją, diskutavo apie regioninės turizmo pozicionavimo ir plėtros galimybes bei dalijosi įžvalgomis apie inovatyvius turizmo sprendimus.

Ekspertų balsai už gyvybingą Klaipėdos regioną

Forumo metu Priekulės kultūros centre netrūko nei idėjų, nei emocijų. Dalyvius įkvepiančiais pranešimais džiugino tokie profesionalai kaip už turizmo politiką atsakinga Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atstovė Lidija Bajarūnienė, VšĮ „Keliauk Lietuvoje“ direktorė Olga Gončarova, Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas, Gdansko turizmo organizacijos prezidentas Lukaszas Wysockis, gamtinių patirčių kūrėja, aplinkosaugininkė ir miško terapijos gidė Austė Juozapaitytė-Gruodė, komunikacijos ekspertas ir mentorius Vaidas Matulaitis, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narė, gidė Monika Ruškytė, keliautojas ir žurnalistas Martynas Starkus bei „Virtuvės mitų griovėjų“ įkūrėjas Alfas Ivanauskas.

Forume ieškota ir atsakymų į vieną svarbiausių klausimų – kaip Klaipėdos regioną paversti tikra turistų traukos vieta ne tik vasarą, bet visus metus? Vienu ryškiausių renginio akcentų tapo atvira diskusija, subūrusi politikos, verslo, aviacijos bei turizmo srities profesionalus, diskutavusius, kokių sprendimų reikia, kad Klaipėdos regionas išnaudotų visapusišką turizmo potencialą. Viso forumo metu kelta ir bendros regiono turizmo politikos idėja.

Po intensyvių diskusijų ir pranešimų dalyviai buvo pakviesti į vakarinę ekskursiją po Priekulės miestą – „Senoji Priekulė“. Šios ekskursijos metu dalyviai turėjo galimybę susipažinti su miesto istorija, kultūra ir architektūra, pajusti unikalią Priekulės atmosferą.

Unikali vakarienė ir patyrimė ekskursija

Vakarinėje renginio programoje gidai, kelionių organizatoriai iš visos Lietuvos galėjo pajusti unikalią Drevernos dvasią. Jie išvydo vieno ryškiausių nūdienos postfolklorinės tradicijos Lietuvoje kūrėjų Donato Bielkausko šiuolaikinėmis garsinėmis interpretacijomis paremtą pamario milžino istoriją,  susipažino su su folkloro grupės „Žvejytės“ atliekamomis Mažosios Lietuvos dainomis bei tradicijomis. Svečių ausims tikru iššūkiu tapo šišioniškių tarmė, skambėjusi pamario krašto puoselėtojos Virginos Asnauskienės lūpomis. Pamario krašte šišioniškai bekalba mažiau kaip pusšimtis žmonių.

Daug susižavėjimo sulaukė ir vikinginio laikotarpio patiekalų edukacija ir degustacija kartu su maisto rekonstruktore Edita Nurmi. Vakarienės metu jos dalyviai susipažino su senovinėmis maisto gamybos technologijomis ir gavo išskirtinę progą paragauti autentiškų patiekalų, kurie gaminami su meile ir laikantis visų senovinių maisto gamybos tradicijų.

Kitą dieną svečiai buvo pakviesti į unikalią teatralizuotą patyriminę ekskursiją „Patirk Klaipėdos rajoną: architektūra, žmonės ir kraštovaizdžiai“. Šios ekskursijos maršrutas driekėsi per reikšmingus Klaipėdos rajono objektus – atminties ženklus, liudijančius krašto žmonių pastangas išsaugoti savo kalbą, kultūrą ir savitumą net permainų laikotarpiais.

Ekskursija prasidėjo prie Lankupių kabančio tilto, kur tyliai tekanti Minija ir įspūdinga metalinė konstrukcija kvietė susimąstyti apie žmonių pastangas peržengti kliūtis – tiek fizines, tiek dvasines. Tiltas simboliškai jungia ne tik du Minijos krantus, bet ir dvi epochas: praeitį bei dabartį, tradicijas ir technologijas.

Vėliau kelias vedė prie mįslingos Stragnų koplyčios-mauzoliejaus, stovinčios ant Minijos pakrantės pylimo – statinio, kuris byloja apie meilę, netektį ir atkurtą istorinę atmintį. Pėžaičių siaurasis geležinkelis kvietė prisiminti pokario permainas. Šis geležinkelis ne tik vežė krovinius, bet ir žmones, jungė kaimus ir miestus, tačiau taip pat liudijo apie grėsmę – pokario laikais šio krašto žmonėms teko susidurti su okupacijų ir iškeltų sienų poveikiu. Kiekvienas geležinkelio pervažos garsas galėjo priminti apie praeitį, kurios nesinorėjo pamiršti, bet ir apie ateitį, kurios tikėtasi.

Kelionė tęsėsi į Jono Genio vėjo malūną Agluonėnuose, tapusį ne tik architektūros paminklu, bet ir lietuvininkų atkaklumo simboliu. Malūno ekspozicija „Vėjo milžino istorija“ pasakojo apie žmones, kurie nepaisant iššūkių, išsaugojo savo tapatybę. Galiausiai ekskursija užsibaigė Vanagų evangelikų liuteronų bažnyčioje – monumentalioje neogotikinėje šventovėje, kur susilieja dvasinė stiprybė ir architektūrinis racionalumas, o šalia esančios kapinės tarsi tyliai primena apie amžiną gyventojų ryšį su savo žeme. Ši vieta buvo itin svarbi ir Mažosios Lietuvos metraštininkei, rašytojai Ievai Simonaitytei. Svečiai čia galėjo paskanauti kafijos, tradicinio Mažosios Lietuvos patiekalo – šiupinio bei vofelių, kuriuos kepė Veiviržėnų amatų centras.

Prie kiekvieno objekto ekskursijos dalyvių laukė ne tik istoriniai pasakojimai, bet ir teatralizuoti Priekulės meno ir kultūros centro komandos ir kolektyvų pasirodymai, atgaivinę istorinę ir unikalią krašto atmintį. Taip pat – ir gidės, Klaipėdos rajono savivaldybės tarybos narės Monikos Ruškytės informacija.

Fotogaleriją rasite ČIA.