Šiemet erkių sukeltų pavojingų ligų Klaipėdos rajone ir apskrityje užfiksuota mažiau nei pernai.

Kaip naujienų portalui „Mano Gargždai“ sakė Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja Aušra Syminienė, per pirmuosius septynis šių metų mėnesius užregistruota 12 susirgimų erkių platinamomis ligomis, 8 iš jų – vasaros laikotarpiu. 

Pernai Klaipėdos rajone  buvo užregistruota 14 Laimo ligos atvejų. Šiemet iki rugpjūčio 5 dienos užregistruota 10 susirgimų Laimo liga. 2012 metais erkiniu encefalitu Klaipėdos rajone susirgo 2 asmenys, iki šios dienos – taip pat du.

Pasak A.Syminienės, daugiausia erkių platinimų susirgimų šiomis registruojama centrinėje ir šiaurės Lietuvos dalyje. Klaipėdos rajone taip pat yra potencialiai pavojingų erkinio encefalito ir Laimo ligos atžvilgiu vietovių. 2012-2013 metais susirgusieji erkių platinamomis ligomis Klaipėdos rajone nurodė šias erkių „pasigavimo“ teritorijas: Veiviržėnų, Ližių, Ežaičių, Poškų, Dauparų, Kapstatų kaimų teritorijas, Laugalių parko teritoriją, Šiūparių, Kukuliškių, Girulių miškus, keletas žmonių nurodė šiaip mišką, vienas žmogus – sodą. Buvo Klaipėdos rajono žmonių, susirgusių susidūrus su užkrėstomis erkėmis Skuodo, Kaišiadorių, Molėtų, Rietavo rajonuose.

Per pusantrų metų - nuo 2012 m. sausio 1 d. iki 2013 m. birželio 30 d. Laimo liga susirgo 111 Klaipėdos apskrities gyventojų. Užsikrėtimą Laimo liga 55 proc. susirgusiųjų susiejo su poilsiavimu gamtoje, 32 proc. – su gyvenamąja vieta, 3 proc. – su buvimu užsienyje, 2 proc. – su darbu, 9 proc. – užsikrėtimo vietos nenurodė.

Per 2013 m. sausio–birželio mėnesius Klaipėdos apskrityje buvo užregistruota 18 Laimo ligos atvejų.

"Tai – 1,4 karto mažiau nei pernai per tą patį  laikotarpį, kai buvo nustatyti 26 ligos atvejai. 2012 m. Klaipėdos apskrityje buvo užregistruoti 93 žmonės, susirgę Laimo liga. Tai sudarė apie 4 proc.  visų Lietuvoje užregistruotų 2429 atvejų", – teigė Visuomenės sveikatos centro specialistai pranešime spaudai. - Galima daryti prielaidą, kad dėl užsitęsusios žiemos erkės šiais metais miegojo ilgiau, o jų sezoninis pikas prasidėjo mėnesiu vėliau. Praėjusiais metais pirmosios erkės buvo pastebėtos kovo mėnesį, o šiemet – balandžio viduryje".

Po įkandimo - stebėti sveikatą

A.Syminienės pasakojimu, erkinio encefalito virusai gyvena ir dauginasi erkių seilių liaukose, todėl gali būti perduodami vos pradėjus erkei siurbti kraują. Šia liga dažniausiai susergama po 2-3 savaičių nuo  užsikrėtusios erkės įsisiurbimo. EE virusai pirmiausiai dauginasi odoje, vėliau su limfa patenka į limfmazgius ir kraujotaką, išnešiojami ir dauginasi įvairiuose organuose, vėl patenka į kraujotaką ir pažeidžia centrinę nervų sistemą.

Ligai būdingos dvi bangos: po inkubacinio periodo (7-14 dienų) liga prasideda panašiais į gripą požymiais (karščiuojama, skauda galvą, raumenis), po savaitės šie požymiai išnyksta, sveikata gali pagerėti ir tuomet vėl pakyla temperatūra, gali pasireikšti pykinimas, vėmimas, sąmonės, pusiausvyros sutrikimai, paralyžius ir sunkūs centrinės nervų sistemos pažeidimo požymiai.

Maždaug trečdalis persirgusiųjų žmonių nevisiškai pasveiksta – vargina miego sutrikimai, negalėjimas susikaupti, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai ir kt.

Specialistės teigimu, persirgus erkiniu encefalitu dažni liekamieji reiškiniai, trikdantys gyvenimo kokybę, kartais sukeliantys neįgalumą: paralyžiai, pusiausvyros sutrikimai, pečių juostos raumenų pakenkimai, galvos skausmai, klausos, dėmesio, sutrikimai, psichologinės problemos)

Erkės įkandimas – neskausmingas ir gali likti nepastebėtas, todėl labai svarbu mokėti atkreipti dėmesį ir atpažinti Laimo ligos požymius.

Pirmieji Laimo ligos požymiai gali pasireikšti po kelių dienų, savaičių arba net mėnesių nuo erkės įsisiurbimo. Laimo ligos būdingiausias požymis – žiedinis odos paraudimas (migruojanti raudonė), kuris atsiranda po erkės įsisiurbimo praėjus 1-4 savaitėms. Paraudimas gali atsirasti erkės įkandimo arba bet kurioje kitoje kūno vietoje maždaug pusei nukentėjusiųjų. Dėmė palaipsniui plečiasi, gali keisti savo dydį ir formą. Jos vidurys esti šviesesnis, su bėrimu, o kraštas – ryškesnis. Gali pasireikšti nervų sistemos pakenkimo požymiai: nuovargis, galvos skausmas, pykinimas, nedidelis karščiavimas, rankų kojų, nugaros skausmai. Po 4-8 savaičių paraudimas gali savaime išnykti, tačiau ligą būtina gydyti. Laimo ligos sukėlėjai – borelijos – išplinta organizme, ir po 2-9 mėn. gali pasireikšti nervų sistemos pažeidimai, atramos ir judėjimo aparato, širdies, odos, akių pažeidimai. Vėlesnėse ligos stadijose pažeidžiami sąnariai, gali atsirasti širdies- kraujagyslių sistemos pažeidimai. Laimo liga gydoma antibiotikais.

Skiepų nuo Laimo ligos (boreliozės) nėra. Persirgus šia liga neįgyjamas ir imunitetas.

Klaipėdos visuomenės sveikatos centro Gargždų skyriaus vedėja A.Syminienė naujienų portalo „Mano Gargždai“ skaitytojams taip pat priminė svarbiausias taisykles, galinčias padėti apsisaugoti nuo erkių platinimų ligų.

Ką daryti radus įsisiurbusią erkę?

- aptikus įsisiurbusią erkę, reikia ją kuo greičiau ištraukti. Pincetu ar specialiu erkių išėmikliu suimti jos kūną kiek galima arčiau galvutės ir pašalinti  truktelėjus atgal. Jeigu po ranka nėra pinceto, erkę galima mėginti ištraukti nagais. Labai svarbu erkės nespausti ir netraiškyti, nes užkratas gali patekti į žaizdą;

- negalima tepti erkės riebalais, aliejumi, spiritu ar kitomis „naminėmis“ priemonėmis,  kadangi šios medžiagos skatina erkę gaminti daugiau seilių, sukelia vėmimą ir užkratas greičiau patenka į žaizdą;

- ištraukus erkę, jos  įkandimo vietą reikia nuplauti vandeniu su muilu ar patepti dezinfekuojančia medžiaga.

- jeigu negalite pats ištraukti erkės ar odoje liko erkės kūno dalis, pažeistos vietos nedraskykite, organizmas pats pašalins svetimkūnį, kreipkitės  į gydytoją;

 - jei po 1–2 savaičių įkandimo vietoje  atsirado paraudimas, jis plečiasi ar  pakyla kūno temperatūra, skauda galvą, raumenis, nedelsdami kreipkitės į gydytoją.

- ištraukus erkę, kreiptis į gydytoją visais atvejais nebūtina. Kreipkitės į medikus tuo atveju, kai  įkandimo vietoje oda parausta arba ją išberia, taip pat  dviejų savaičių bėgyje atsiradus į gripą panašiems ar kitiems ligų simptomams.

Kaip apsisaugoti nuo erkių įkandimų?

Visiškai išvengti erkių įkandimo sunku, todėl reikėtų protingai prisilaikyti kai kurių atsargumo priemonių:

-  vykstant į gamtą tinkamai apsirengti - dėvėti  sandarius, šviesius, ryškius, pasiūtus iš lygaus audinio  drabužius, nes ant jų geriau matosi ropojančios erkės;

-  naudoti repelentus, t.y. priemones, kurių sudėtyje esančios lakiosios medžiagos garuodamos  atbaido vabzdžius; 

- būnant miške, nepatartina sėdėti ar gulėti tiesiogiai ant žolės, reikėtų pasikloti ryškų ir tankų kilimėlį arba turėti kėdutes. Vaikščioti reikėtų takeliais, poilsiui reikėtų pasirinkti sausą, atvirą miško aikštelę;

- grįžus namo atidžiai apžiūrėti kūną, ypač kojas, pažastis, juosmens sritį, kaklą, ausis, iššukuoti plaukus, nusiprausti po dušu, persirengti kitais drabužiais, nes kol erkė suranda kur įsisiurbti, praeina maždaug valanda laiko.

Kodėl svarbu skiepytis?

Skiepai — vienintelė efektyvi erkinio encefalito profilaktikos priemonė. Skiepytis patariama visiems dirbantiems ir mėgstantiems poilsiauti miške, grybautojams, uogautojams, žvejams, medžiotojams, miškingose vietovėse gyvenantiems žmonėms, keliaujantiems. Be to reikėtų žinoti ir tai, kad be erkės įsisiurbimo, erkiniu encefalitu galima susirgti ir vartojant sergančių gyvulių termiškai neapruoštą pieną. Tokių atvejų Klaipėdos rajone yra buvę.

Pradėti skiepytis rekomenduojama prieš 1,5 mėnesio iki erkių aktyvumo periodo. Kad išsivystytų imunitetas reikia gauti tris vakcinos dozes. Vėliau, kad būtų palaikomas imunitetas, kas trys metai reikia gauti po vieną vakcinos dozę.

Erkių platinamų ligų statistiniai duomenys Klaipėdos rajone: