Pastaruoju metu policijos pareigūnai vis dažniau fiksuoja atvejus, kai gyventojai tampa finansinių sukčių aukomis, įsitraukdami į tariamai pelningas investavimo sistemas. Viena iš tokių schemų – „Ponzi“ principu grindžiama apgaulė, kurios metu gyventojai viliojami greitu ir lengvu pelnu. Šis sukčiavimo būdas prisitaiko prie šiuolaikinės aplinkos, žada pasyvias pajamas, tačiau galutiniame rezultate priverčia patiklius gyventojus prarasti turimus pinigus.

Maskuojamasi teisėtomis investicinėmis veiklomis

Lietuvoje plinta naujo tipo sukčiavimai, kurie maskuojasi kaip teisėtos investicinės veiklos, bet iš tiesų yra klasikinės „Ponzi“ schemos, sako policijos pareigūnai. Pasak jų, sukčiai žada greitą pelną, pasyvią grąžą ir netgi rodo tariamus sėkmės pavyzdžius, kad įtrauktų vis daugiau žmonių. Tokios schemos išsilaiko tik tol, kol atsiranda naujų „investuotojų“ – o kai šie nustoja mokėti, griūna visa piramidė. Todėl pareigūnai akcentuoja, kad gyventojams svarbu išlaikyti kritinį mąstymą, nepasikliauti pažadais apie greitą pelną ir pasitikrinti bet kokią informaciją. „Ši sukčiavimo forma klastinga – atrodo patikima, remiasi tariama investavimo logika, pasitelkia socialinius tinklus ir draugų rekomendacijas. Tačiau realybėje tai iliuzija, kuri visada baigiasi finansiniais nuostoliais”, - apie tariamas pelningas investavimo sistemas atsiliepia Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikaltimų nuosavybei tyrimo valdybos viršininkas Aleksėj Gubenko.

Ponzi sistema ir kodėl ji veikia?

Pasak ne vienerius metus sukčiavimus tiriančio padalinio vadovo, šio tipo sukčiavimo modelis sukurtas taip, kad pirmieji „investuotojai“ gauna tariamą pelną iš vėliau prisijungusiųjų įnašų. „Pajamos nėra gaunamos iš jokios realios veiklos – schema remiasi naujų „investuotojų“ pinigais. Kol pinigų srautas nesustoja, viskas atrodo patikima. Tačiau kai tik naujų „investuotojų“ nebelieka, sistema žlunga, palikdama gyventojus be jų turėtų pinigų“, – dėsto pareigūnas. Dar jis priduria, kad pagrindiniai sukčių įrankiai – grąža, greiti rezultatai ir spaudimas, ypač pasitelkiant tariamas sėkmės istorijas, pažįstamų rekomendacijas, įtikinamai atrodančius socialinių tinklų įrašus. Vienas tokių pavyzdžių – kriptovaliutų birža prisistačiusi „Lwex“. Todėl policijos pareigūnai primena, kad, kilus įtarimams dėl pasiūlymo investuoti, visada verta pasitarti su specialistais, pasitikrinti informaciją internete, įsitikinti, ar veikla registruota ir prižiūrima. „Net ir mažiausia abejonė turėtų tapti stabdžiu, o ne paskata rizikuoti. Šiandien pastebime, kad svarbu „trade’inti“, o koks tai iš tiesų mechanizmas – nebeįdomu“, – atkreipia dėmesį A. Gubenko.

„NE(pasi)DUOK“ iliuzijai ir sukčiams

Anot pareigūnų, pastaraisiais metais sukčių metodai tampa vis sudėtingesni, o jų žinutės – įtikinamesnės. Todėl labai svarbu išlaikyti kritinį mąstymą, neprarasti budrumo ir prieš priimant finansinį sprendimą – pasitarti su artimaisiais ar susisiekti su policija.

Anot A. Gubenko brangiausiai gyventojams kainuojantys sukčiavimo būdai – kuomet iš gyventojų išviliojamos itin didelės pinigų sumos, tai telefoninis sukčiavimas, kai apsimetama bankų ar kitų įstaigų, kompanijų atstovais, pareigūnais ar net artimaisiais; investicinis sukčiavimas, kai susigundoma greitu pelnu, pavyzdžiui, investuojant į kriptovaliutą; romantiniai sukčiavimai, kai sukčiai sukuria emocinį ryšį. Masiškiausiais sukčiavimo būdais išlieka melagingos internetinės nuorodos, netikros banko svetainės ar el. parduotuvės bei avansiniai sukčiavimai, kai socialiniuose tinkluose įkeltuose skelbimuose siūlomos prekės ar renginių bilietai, dažniausiai pasižymintys nedidelėmis kainomis, kurių pirkėjas negauna.