Vaiko laukimas – viena gražiausių gyvenimo patirčių, tačiau ne visoms poroms šis kelias lengvas. Kai mėnesiai virsta metais, o rezultato vis nėra, į galvą pradeda skverbtis abejonės, baimės ir galiausiai – klausimas: o kas, jeigu be pagalbos nepavyks?

Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų Europos šalių, nevaisingumas laikomas vis dažnesne sveikatos problema. Šiandien jis paliečia maždaug vieną iš šešių porų. Vis daugiau žmonių kreipiasi į medikus ieškodami atsakymų, o pagalbinis apvaisinimas tampa nebe tabu, o logiška išeitimi.

Kiek tai aktualu Lietuvoje?

Lietuvos statistika rodo, kad pagalbinio apvaisinimo paslaugų poreikis kasmet auga. Nuo 2017 metų, kai buvo įteisintas ir pradėtas valstybės finansavimas, kompensuojamomis procedūromis jau pasinaudojo tūkstančiai porų. Vien per 2024 metus valstybės finansuojamam apvaisinimui registravosi per 3 000 pacientų.

„Anksčiau sulaukdavome daugiau porų nuo 35 metų. Dabar vis dažniau kreipiasi ir jauni žmonės – 28–30 metų. Tai rodo, kad keičiasi ir požiūris, ir informuotumas“, – pastebi akušerė-ginekologė Giedrė Bogdanskienė.

Ką siūlo valstybė ir kas lieka „pačių pečiams“?

Pagal galiojančią tvarką, valstybė apmoka iki dviejų pagalbinio apvaisinimo ciklų poroms, kurios atitinka nustatytus kriterijus.

Kompensuojami esminiai tyrimai, medikų konsultacijos, procedūros, tačiau:

Vaistai dažnai neįtraukiami.

Genetiniai tyrimai, tokie kaip preimplantacinė diagnostika (PGT), lieka papildomai apmokami.

Jei pora nori išvengti ilgų laukimo eilių, ji renkasi privačią kliniką ir padengia visas išlaidas pati.

Pasak gydytojos R. Naujokaitės: „Vidutinė procedūros kaina privačioje klinikoje svyruoja nuo 3 000 iki 5 000 eurų. Jeigu reikia papildomų tyrimų ar genetinio ištyrimo – suma gali išaugti dar labiau“.

Kaip atrodo realūs šansai?

Sėkmės rodikliai priklauso nuo amžiaus, sveikatos būklės ir pasirinktų metodų.

Statistika kalba aiškiai:

Moterims iki 35 metų – sėkmės tikimybė apie 45–50 %.

Nuo 35 iki 38 metų – apie 30 %.

Nuo 38 iki 40 – apie 20 %.

Virš 40 metų – mažiau nei 10 %.

„Svarbiausia – neatidėlioti. Sulaukti 38-erių ir tada pradėti tyrimus nėra idealus scenarijus. Kuo anksčiau kreipiamasi, tuo daugiau galimybių“, – pabrėžia akušerė Lina Giedraitytė.

Ką poros turėtų žinoti iš anksto?

Pagalbinis apvaisinimas – tai ne tik medicininė procedūra. Tai procesas, apimantis emocinį pasirengimą, finansinį planavimą ir aiškius lūkesčius.

Specialistai pataria:

Iš anksto pasidomėti, kokie tyrimai reikalingi.

Pasitikrinti, ar pora atitinka valstybės finansavimo kriterijus.

Įvertinti, ar norima rinktis privačią priežiūrą ir kokios jos sąlygos.

Nepamiršti, kad kartais prireikia daugiau nei vieno bandymo.

Kai kurios poros sėkmės sulaukia po pirmo IVF ciklo, kitoms prireikia kelių metų, tačiau kiekviena jų nusipelno pagarbos ir palaikymo.

Lietuvoje – vis dar reikia daugiau dėmesio

Nepaisant didėjančio paslaugų prieinamumo, Lietuvoje vis dar trūksta sistemingos pagalbos nevaisingoms poroms. Regionuose pasiekti specialistus sunkiau, informacijos stinga, o emocinė pagalba – menkai organizuota.

Be to, vis dar gajūs mitai ir baimės, kurie stabdo žmones nuo sprendimo ieškoti pagalbos. Jeigu Jums reikalinga išsamesnė konsultacija tuo klausimu – medicija.lt specialistai išties pagalbos ranką.

Taigi, svarbu kalbėti, šviesti ir užtikrinti, kad nė viena pora neliktų viena su savo problema.

Reklama.

Dėmesio! Kalba netaisyta. Redakcija už pateiktą informaciją neatsako.