Gamtos gėrybėmis turtingi miškai kasmet privilioja daugybę uogautojų ir grybautojų - rudenėjant į miškus plūsta nemažas srautas Lietuvos gyventojų. Niekuomet šis žmonių antplūdis nepraeina be liūdnų padarinių - rinkdami uogas ar grybus žmonės neretai praranda orientaciją ir pasiklysta, todėl vis dažniau jų tenka ieškoti specialiosioms tarnyboms - policijos, Viešojo saugumo tarnybos - pareigūnams, šauliams, kariškiams, miškininkams. Valstybės sienos apsaugos tarnybos (toliau - VSAT) ekipažui prisieina kelti į dangų sraigtasparnį. Dėl to eikvojami ne tik žmogiškieji ištekliai, bet ir didžiulės valstybės lėšos.

Įvykių apie miškuose paklydusius žmones nestigo ir praėjusį savaitgalį. Štai keletas nutikimų.

Sekmadienio, rugpjūčio 31-osios, rytinė išvyka į mišką rinkti grybų apkarto Šalčininkų rajone gyvenančiam 86-erių senoliui. Didžiuliame miško masyve jo nuklydusio ieškojo ne tik giminės, bet ir Šalčininkų policijos pareigūnai, kinologai su šunimis. Paiešką apsunkino tai, kad senolis su savimi neturėjo jokios ryšio priemonės. Į neviltį artimuosius varė galėjęs nutikti pats blogiausias scenarijus dėl senolio sveikatos problemų. Pasitelkus VSAT Aviacijos rinktinės sraigtasparnį, netrukus pranešta, kad paklydėlis sulaikytas Baltarusijos Respublikoje. Jį sulaikė Baltarusijos pareigūnai.

Tą pačią dieną Jurbarko policijos teisėtvarkininkams galvos skausmu tapo 69-erių Jurbarko rajono gyventojo, išvažiavusio grybauti, paieška. Ji vyksta iki šiol. Vyriškis grybauti išvyko 11 val., o jau 13.30 val. paskambino giminėms ir pasakė, kad pasiklydo. 16 val. telefonu žmonai skundėsi niekaip nerandąs kelio. Nuo to laiko dingusysis į telefono skambučius nebeatsiliepė. Surastas tik jo automobilis. Šiuo metu sutelktos didžiulės policijos, kinologų su tarnybiniais šunimis, pasieniečių pajėgos. Sraigtasparniu taip pat ieškota paklydėlio, skrisdami iš oro žvalgėsi pasieniečiai, deja, nesėkmingai. Ekipažas šią oro transporto priemonę kėlė iš karto po paieškos operacijos Šalčininkų rajone ir darbus tęsė iki paryčių.

Kad grybavimas netaptų sunkia išgyvenimo drama, raginame grybauti tik žinomame miške arba su tais, kurie jį pažįsta, taip pat į mišką eiti ne po vieną ir stengtis nenutolti vienam nuo kito. Didelis pagalbininkas miške - įjungtas mobiliojo ryšio telefonas, kuriuo būtų galima susisiekti su artimaisiais, ar kompasas, kuris bent padėtų susiorientuoti, kur - šiaurė, o kur - pietūs.

Saulėtą dieną galima orientuotis pagal saulę, mat ji visada juda iš rytų į vakarus. Reikia tik žinoti, kad saulė rytuose būna apie 6 valandą, pietryčiuose - 9, pietuose - 12, pietvakariuose - 15, vakaruose - 18 valandą. Be to, galima susivokti ir pagal kitus orientyrus - medžių kamienai, akmenys visuomet labiau apsamanoję iš šiaurinės pusės. Skruzdėlynai paprastai būna sukrauti pietinėje medžio pusėje. Pavienių medžių laja pastebimai tankesnė pietinėje pusėje. Labai naudinga prisiminti ryškesnius orientyrus (kvartalinius stulpus, vėjo išvartas, smėlio karjerus ir kt.), fiksuoti laiką, kada pro juos praeinama. Miškų kvartalai numeruojami iš šiaurės į pietus ir iš vakarų į rytus, todėl ant stulpų mažesni skaičiai yra šiaurėje ir vakaruose. Svarbiausia, gerai įsidėmėti, kuria kryptimi (į rytus, šiaurę, pietus ar vakarus) pradėjote eiti.