Charizmatiško baikerių klubo „Vorai MC Gargždai“ nario Vlado Luko neįmanoma nepastebėti. Jis yra vienas pirmųjų Gargždų chapterio narių. Pats V. Lukas tvirtina, kad nė nebežinotų, ką be klubo veikti.

Baltai pavydėjo

Paklaustas, kaip tapo baikeriu, V. Lukas prisiminė, kad buvo laikas, kai didelę gyvenimo dalį užėmė mokslai, darbai. Vėliau užaugo vaikai ir ėmė kažko trūkti.

„Kažkada, sėdėdamas bare „HBH“, pamačiau atvažiavusių baikerių grupę. Galvojau: laimingi žmonės. Tuomet nežadėjau būti baikeriu, bet jiems baltai pavydėjau“, – kalbėjo V. Lukas.

Pirmą, kaip pats sako, „rimtesnį“ motociklą V. Lukas įsigijo prieš 10-11 metų – „Hondą“, kurią paskui atidavė žmonai, o pats sėdo ant „Harley-Davidson“.

Į klubą vyrą pakvietė draugai, sužinoję, kad jis važinėja motociklu.

„Vienam važinėti buvo nesmagu. Nuvažiuodavai iki Vėžaičių, Klaipėdos ir galvodavai: kur dar? Su keliais entuziastais sumanėme nuvykti į baikerių sezono uždarymą Vilniuje. Nulėkėme ir susipažinome su „Vorais“. Išsirutuliojo kalba, kad gal reikėtų Gargžduose atidaryti chapterį (taip baikeriai vadina klubo padalinius – aut. pastaba). Taigi ir pradėjome savo veiklą. Mūsų vis daugėjo ir išsiplėtėme“, – teigė V. Lukas.

Be barzdos – nepažintų

Jis prisipažino, kad nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be klubo ir laiko jame nebeskaičiuoja, nes tai tiesiog tapo gyvenimo būdu.

„Čia yra labai didelė šeima, su savo griežtomis taisyklėmis. Kartu išgyvename visus džiaugsmus ir negandas. Net ir mūsų šeimų nariai yra įsitraukę į šį gyvenimą, žmonos važinėja motociklais... Tai – lyg atskiras pasaulis. Pas mus nėra jokios žmonių niveliacijos. Klubui priklauso ir mokslo daktarų, ir verslininkų, tačiau, užsidėję liemenes, mes visi esame lygūs. Bet vietą klube turi užsitarnauti. Norintys tapti tikrais nariais, memberiais, turi pereiti bandomąjį laikotarpį, kuris trunka ne metus ir ne dvejus. Atsisijoja, ko gero, apie 80 proc. norinčiųjų. Taigi į klubą atsitiktiniai žmonės nepatenka. Lieka tie, kuriems to tikrai reikia“, – aiškino baikeris.

Jau maždaug 7 metus V. Lukas nesiskiria ir su ne vienam baikeriui būdingu atributu – barzda, kuri, beje, sulaukia nemažai aplinkinių dėmesio.

„Vaikai juokauja, kad anūkai nepažins, jei nusiskusiu. Ir žentas manęs kitokio nėra matęs. Tiesa, dėl teisių būna kuriozų, nes jose esu be barzdos. Pamato policininkai ir pradeda juoktis. Sugalvojęs nusikirpti barzdą, turėčiau keisti visus dokumentus, nes likusiuose esu su barzda“, – šypsojosi V. Lukas.

Kartu keliauja

Giedriaus Papievio nuotrauka.

Kartu baikeriai praleidžia nemažai laiko. Taip pat drauge keliauja. Kaip pasakojo V. Lukas, į ilgesnes keliones išsiruošiama beveik kiekvienais metais. Jis yra išmaišęs kone visą Europą.

„Šiais metais labiau buvome susikoncentravę į Lietuvą. Apvažiavome nemažą jos dalį. Taip pat neseniai buvau Skandinavijoje – Švedijoje, Norvegijoje. Nes Švedijoje rugsėjo pradžioje vyko Skandinavijos lietuvių motosezono uždarymas“, – dėstė V. Lukas.

Jis teigė, kad iš pradžių veržėsi keliauti po turistų mėgstamas Europos valstybes, o vėliau sudomino ir kitos šalys.

„Pradėjome vykti į Baltarusiją, Rusiją. Mano kartos žmonėms ten labai įdomu. Tarsi grįžtum į 80-uosius metus. Važiavome Baltarusijoje maždaug 30 motociklų kolona, staiga ji sustojo. Žiūrime – prieky piemuo su karvių banda eina, rankose botagas, šalia šuo. Kolūkiai ten klesti, laukai nudirbti, fermų pristatyta. Kaimai tušti, nes visi dirba. Ten nusipirktos „šlapiankės“ vežiau namo, – šypsojosi V. Lukas. – Arba kartą Rusijos valgykloje ant stalo padėjo arbatinuką, gabalą batono, kurį vieną galima valgyti, dabar tokio nebenusipirksi pas mus. Mielai suvažinėčiau dar į Ukrainą. Ir į Gruziją norėčiau“.

V. Lukas neslėpė, kad kelionėse ir kurioziškų situacijų pasitaiko.

„Kelionėse visi miegame palapinėse, kažkas atskirai nevyksta į viešbučius. Nors yra tekę kelis narius pasiųsti ten. Po dešimties dienų važinėjimo, reikia apsiprausti. Viena šeima apsigyvena kaip bajorai, o naktį prasideda rotacija. Visi pasikeisdami išsimaudo, o kažkam ir išsimiegoti gerai pasiseka“, – juokėsi baikeris.

Padeda vieni kitiems

V. Lukas pabrėžė, kad, kur bebūtų, kur bevažiuotų, visada jaučia brolių užnugarį, žino, kad, nelaimei ištikus, bus kas padės.

„Turime daug draugų užsienyje. Tiek pas mus atvyksta svečių, tiek mes vykstame. Pavyzdžiui, kitoj šaly kažkam nutikus, paskambini klubo prezidentui ar kelio kapitonui, pasakai, kad bėda. Jis sužiūri, koks yra artimiausias mums draugiškas klubas ir netrukus atskuba pagalba“, – kalbėjo V. Lukas.

Visgi kartais tenka išgirsti ir stereotipinės neigiamos nuomonės apie baikerius.

„Tokią nuomonę formuoja televizija, filmai. Nesame šventieji, bet ir ne tokie blogi, kaip kartais kalbama. Kas mus pažįsta, tą žino. Jei mes būsime vienodi, koks būtų tikslas būti baikeriu?“ – klausė V. Lukas.

V. Lukas pridūrė, kad be kitų griežtų taisyklių, klubas netoleruoja narkotikų. Sužinojus, kad narys juos vartoja, tą pačią dieną būtų išmestas lauk.

Be to, baikeriams nėra svetimos socialinės akcijos. „Vorai MC Gargždai“ bendrauja su ugdymo centro „Naminukas“ globos grupe, nuveža vaikus į cirką, delfinariumą, nupirko televizorių.