Kitąmet Lietuva pirmą kartą miestų ir rajonų merus rinks tiesiogiai. Kas pasikeis, kai miesto galva rinks patys žmonės, o ne Taryba? Ką gali taip išrinktas meras? Besirengiant rinkimams LSA inicijuoja viešas diskusijas apie tiesioginių merų rinkimų ypatumus visose šalies savivaldybėse, kad žmonės aiškiau suprastų permainas, aktyviai ir atsakingai rinktų savo valdžią.

     LSA vadovai įsitikinę, kad tai - kokybiškai naujas savivaldos raidos etapas, todėl kreipiasi į savivaldybes, kviesdami nuodugniai išnagrinėti ir plačiai aptarti su savo krašto žmonėmis permainas, kurias atneš tiesioginiai merų rinkiai. Savo įžvalgomis kviečiami dalintis visi šalies piliečiai, politinės partijos, visuomeninės organizacijos, bendruomenės.

     Pasak LSA prezidento Ričardo Malinausko: „Žmonės pavargo nuo žaidimų, kai taryboje vieno ar kelių balsų dėka, meras keičiamas kas pusmetį. Nauja sistema garantuos didesnį savivaldybės darbo stabilumą, nes pakeisti merą bus sudėtingiau".

     „Taryba negalės manipuliuoti meru dėl vieno ar kito neįvykdyto pažado, sudarinėti naujas koalicijas, rinkti sau patogų merą", – įsitikinusi LSA direktorė Roma Žakaitienė. Ji pabrėžia, kad nuo šiol būtent meras bus atsakingas už viską, kas vyksta savivaldybėje: „Meras bus tas žmogus, į kurį verslininkai kreipsis, jei norės investuoti, tas žmogus, kuris, išklausęs bendruomenės prašymų ir davęs pažadų, atsakys, ar jie įvykdyti. Už viską, kas susiję su savivaldybės darbu – gatves, kelius, jų apšvietimą, ugdymo įstaigų veiklą, komunalinio ūkio darbus – tampa atsakingas savivaldybės vadovas meras".

     Įstatymų pataisos suteikia merui daugiau įgaliojimų. Meras turės teisę atlikti tiek viešojo administravimo, tiek vietos valdžios funkcijas. Jo pareiga – užtikrinti sklandų savivaldybės darbą, savarankiškų bei deleguotų funkcijų įgyvendinimą, vietos gyventojų ir bendruomenių įtraukimą į savivaldybės ekonominės ir socialinės gerovės kūrimą.

     Meras nustatys savo pavaduotojų veiklos sritis (anksčiau tokią teisę turėjo taryba), teiks komitetų, išskyrus Kontrolės komitetą, pirmininkų ir pavaduotojų kandidatūras. Jis skirs ir atleis iš pareigų savivaldybės biudžetinių bei viešųjų įstaigų vadovus. Taryba kaip ir anksčiau skirs ir atleis savivaldybės mokymo ir auklėjimo įstaigų vadovus. Merui perleidžiama dalis savivaldybės darbų: žemės naudojimo paskirties keitimas, gyvenamųjų vietovių suskirstymas į seniūnaitijas, gyventojų apklausų skelbimas.

     Meras bus ir savivaldybės vadovu, ir tarybos nariu. Už savo ir savivaldybės veiklą meras bus atskaitingas savivaldybės tarybai ir bendruomenei.

     Numatyta griežta tiesiogiai išrinkto mero įgaliojimų netekimo procedūra. Ją gali inicijuoti savivaldybės tarybos nariai, tačiau įstatymas nustato, kad galutinis sprendimas galimas esant Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išvadai, jog meras sulaužė priesaiką ar nevykdė įstatymuose nustatytų pareigų. Tiesiogiai išrinkto mero atstatydinimui reikia 3/5 tarybos narių pritarimo. Analogiška yra tarybos nario įgaliojimų netekimo tvarka.

     LSA požiūriu, ankstesni mero rinkimai priklausė nuo partinių manipuliacijų – savivaldybių tarybų frakcijų susitarimų, dėl to meru galėjo tapti asmuo, kurio savivaldybės bendruomenė beveik visiškai nepažįsta. Todėl LSA daugelį metų iš eilės nuosekliai pasisakė už tiesioginius merų rinkimus.

     Jau aišku, kad į Klaipėdos rajono mero postą kandidatuos dabartinis meras socialdemokratas Vaclovas Dačkauskas bei Administracijos direktoriaus pareigas einantis konservatorius Česlovas Banevičius. Kitos partijos oficialiai kandidatų dar nepristatė.

     Atsakykite į kairėje pusėje esantį klausimą: kaip manote, ar tiesioginiai mero rinkimai atneš pokyčių rajone?