Prieš beveik dešimtmetį dalį Priekulėje esančio daugiabučio fasado be valdžios pagalbos atsinaujinę gyventojai sulaukė akibrokšto: valdžia liepia sienų apšiltinimą išardyti. Priekuliškiai tai privalės padaryti artimiausiu metu. Atrodo, kad šalyje, kurios valdžia tiesiog verčiasi iš kailio siekdama skatinti namų renovaciją, tokia situacija neįmanoma, bet realybė - kitokia.

Sąlygos buvo baisios
     Priekulėje, Turgaus gatvėje, esančiame keturių butų name, vadinamojoje „chruščiovkėje", gyvenantys žmonės, neapsikentę prastų sąlygų, 2006 metais už savo pinigus apsišiltino sienas, fasadą pagražino dekoratyviniu tinku, įsidėjo plastikinius langus.

     „Tas namas pastatytas nekokybiškai, „ant durniaus", kaip liaudyje sakoma. Todėl kaupėsi pelėsis, kentėme kitus nepatogumus. Atsinaujinti nutarėme pasitarę su kaimynais. Jie neprieštaravo, juolab kad jiems net nereikėjo prisidėti - remontą dariau už savo santaupas, tą daryti moku, esu kvalifikuotas ir patirties turintis statybininkas technikas.

Vėjo perpučiamas sienas šio namo gyventojai atsinaujino savarankiškai ir dabar turi didelių problemų.

     Po remonto - kitas reikalas, gyvenimo sąlygos ženkliai pagerėjo, aplinka pagražėjo, kaimynai ačiū pasakė", - priešistorę pasakojo remontą atlikęs namo gyventojas Žilvinas Daugėla.

     Tačiau gyventojams ramios ir patogios dienos baigėsi 2009 metų rugsėjį, mat Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos (VTPSI) specialistai įžvelgė, jog šie darbai yra savavališkos statybos, tai nurodė akte, kuriame taip pat priekuliškį įpareigojo pateikti statybų dokumentus, o to nepadarius - 80 kvadratinių metrų ploto sieną išardyti.

     Gyventojai su tuo nesutiko ir argumentavo, jog tai yra paprastieji darbai. Galiausiai ginčas persikėlė į teismą. Ž. Daugėlą jame palaikė pirmame aukšte gyvenantys kaimynai, priekaištų vyrui neturėjo ir Kultūros paveldo departamentas, nustatęs, jog darbai žalos istorinei miesto daliai nepadarė.

     Tačiau neatnaujintoje namo dalyje gyvenantys kaimynai stojo inspekcijos pusėn ir prašė, kad sutvarkytas fasadas būtų išardytas. „Tai puikiai atspindi kai kurių lietuvių būdą: jeigu man blogai, tegul ir kaimynui taip būna. Tokiems gražu žiūrėti į degantį kaimyno namą", - ironizavo Ž. Daugėla.

Teismas liepė griauti
     Pirma instancija - Klaipėdos rajono apylinkės teismas - inspekcijos ieškinį pernai rudenį atmetė. Inspekcija nepasidavė, šį sprendimą apskundė ir savo pasiekė - teismas šiemet kovą patvirtino jos reikalavimus išardyti sutvarkytą sieną.

     Ž. Daugėla sprendimo neskubėjo vykdyti, tad šio reikalo ėmėsi antstolis. Dėl to vyras jam turėjo sumokėti 400 litų.
„Mane pradėta gąsdinti didžiulėmis baudomis, po teismus vaikščioti pavargau. Kitą savaitę teks griauti. Štai kaip Lietuvoje skatinamas pastatų atnaujinimas, štai kokie įdomūs mūsų įstatymai, štai kaip valdžia „padeda" žmogui. Kai su tuo susiduri, supranti, kodėl tokia didelė dalis gyventojų emigruoja", - sakė nusivylęs Ž. Daugėla.

Viskas pagal įstatymus
     Paprašyta pakomentuoti, kodėl šioje situacijoje buvo priimtas toks sprendimas, VTPSI pateikė lakonišką atsakymą.
„Viskas padaryta pagal galiojančius teisės aktus. Tai dar kartą įrodo teismo sprendimas patenkinti inspekcijos ieškinį", - sakė inspekcijos atstovė.

Vilties yra?
     Išklausę šią istoriją, šiek tiek vilties sutvarkytoje namo dalyje gyvenančioms šeimoms dar suteikia Aplinkos ministerijos specialistai.
„2010 metais iš esmės keitėsi atnaujinimo darbus reglamentuojantys teisės aktai, nuo to laikotarpio jūsų paminėti darbai tikrai būtų priskiriami prie paprastojo remonto ir jiems nereikėtų statybos leidimų.

     Anksčiau tvarka buvo griežtesnė. Vis dėlto įstatymų nežinojimas nuo atsakomybės neatleidžia.
Gyventojų nerimą suprantu - patarčiau jiems kreiptis į mus, gal ir surasime būdą, kaip išvengti tokių kraštutinumų kaip sienos išardymas. Kiekviena situacija yra unikali, į ją reikia įsigilinti", - sakė ministerijos Projektavimo, statybos produktų ir proceso normavimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Edita Meškauskienė.