„Klaipėdos regiono ateitis svarbi ne tik jo gyventojams, bet ir visai šaliai. Čia yra vienintelis mūsų jūrų uostas, unikalioji Kuršių nerija, pajūrio kurortai. Todėl siekiame, kad šio regiono teritorijos bendrasis planas, parengtas Aplinkos ministerijos užsakymu, būtų kuo optimalesnis, užtikrintų darnią plėtrą. Jis turi tapti praktišku dokumentu, suprantamu ne tik specialistams, bet gyventojams“, – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

Klaipėdos apskrities teritorijos bendrojo plano rengėjai atsižvelgė ir į visuomenės pateiktas pastabas. Dabar, prieš teikiant jį tvirtinti Vyriausybei, visuomenė kviečiama dar sykį tarti savo balsą. Jos pastabų ir pasiūlymų laukiama iki lapkričio 7 dienos. Juos reikėtų siųsti Aplinkos ministerijai elektroniniu paštu .

Nuo šio plano iš esmės priklauso viso Klaipėdos krašto ateitis. Jis numato, kad regiono pajūrio dalyje pirmenybė bus teikiama gamtos išteklių bei vertybių apsaugai ir aplinkos kokybei, o nutolusiuose nuo pajūrio rajonuose – Skuodo, Šilutės, Kretingos ir Klaipėdos – socialinei ir ekonominei plėtrai. Dabar šie rajonai vystosi gerokai lėčiau nei pajūrio dalis. Plane pateikti būdai, kaip per dešimtmetį mažinti tuos netolygumus. Numatyta išsklaidyti pramonės ir kitokią ūkinę veiklą, plėtoti transporto ir inžinerinę infrastruktūrą, turizmą ir kt.

Norint sužinoti, kur bus statomi gyvenamieji namai, kurios teritorijos bus paimtos visuomenės poreikiams – transporto, inžinerinei bei socialinei infrastruktūrai ir pan., kur suplanuotos naujos atviros erdvės, skirtos žmonėms ilsėtis, sportuoti, pramogauti, tereikia atsiversti bendrąjį planą. Jame ir yra atsakymai į tokio pobūdžio klausimus.

Klaipėdos apskrities teritorijos bendrasis planas – paskutinis iš visų apskričių bendrųjų planų, kurį liko patvirtinti.