„Tai, kad trečdalis šalies savivaldybių numato tobulinti savo teritorijų bendruosius planus, rodo, kad jų miestų ir miestelių ateitis bus geriau ir optimaliau suplanuota, tad ir bendruomenėms bus sudarytos geresnės gyvenimo sąlygos", – sako aplinkos viceministrė Daiva Matonienė.

     Savivaldybių bendrieji planai buvo parengti pagal senąjį Teritorijų planavimo įstatymą ir dažnai neatitikdavo pagrindinio jiems keliamo tikslo – sukurti kokybišką gyvenamąją ir kitą aplinką. Šiemet įsigaliojęs naujos redakcijos Teritorijų planavimo įstatymas, nusakantis, kas turi būti sprendžiama teritorijų planavimo dokumentais, skatina juos rengti kokybiškesnius ir efektyvesnius. Šiuo tikslu buvo parengtos ir Teritorijų planavimo normos bei Kompleksinio teritorijų planavimo dokumentų rengimo taisyklės.

     Nuo bendrojo plano priklauso ir galimybės keisti žemės naudojimo pagrindinę paskirtį. Žmonės jau akivaizdžiai pajuto, kad dabar daug paprasčiau, lengviau ir greičiau pakeisti šią paskirtį, sutvarkyti su teritorijų planavimu susijusius dokumentus. Tai dar vienas naujojo Teritorijų planavimo įstatymo privalumų.

     Anksčiau, norint pasikeisti žemės paskirtį ir joje statyti, tekdavo skirti daug laiko, pastangų ir lėšų, nes reikėjo parengti detalųjį planą. Dabar tai nėra būtina, jeigu tik leidžia savivaldybės bendrasis planas. Pakanka pateikti prašymą savivaldybės administracijos direktoriui pakeisti žemės paskirtį ir, gavus teigiamą atsakymą, su projektiniais pasiūlymais kreiptis į savivaldybės vyriausiąjį architektą, kad išduotų specialiuosius architektūrinius reikalavimus pastatui projektuoti.

     Supaprastėjus šioms procedūroms, labai padaugėjo norinčiųjų keisti žemės paskirtį. Tai rodo skaičiai – vien didžiųjų savivaldybių, pavyzdžiui, Kauno, Klaipėdos rajonų, administracijos direktoriai per savaitę pakeičia vidutiniškai aštuonių žemės sklypų paskirtį.