Kitą vasarą Klaipėdos rajono savivaldybė įgis neįprastą objektą – senovinį krovininį reisinį burlaivį. Tai pirmas atvejis šalies istorijoje, kai pagal autentišką modelį atkurtą senovinį laivą įsigyja savivaldybė. Lietuvoje tokie laivai dažniausiai priklauso muziejams, o pasaulyje - turtingiems privatiems kolekcininkams.

Pastatytas laivas stovės ir plaukios iš Drevernos prieplaukos, taip nuosekliai papildant šiuo metu Drevernoje kuriamą turistams patrauklią erdvę.  

Įvykus viešųjų pirkimų procedūrai, šiandien pasirašyta sutartis dėl projekto už 250 tūkst. litų vykdymo. Laivo statymo darbai kainuos 200 tūkstančių litų. Dar 50 tūkstančių litų bus skirti kitoms veikloms - konferencijoms, leidybai, parodai, kalvystės plenerui, edukacinei ekspedicijai.

Finansavimas iš Europos žuvininkystės fondo šiam projektui įgyvendinti buvo gautas Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro iniciatyva. Projektas vykdomas pasirašius sutartį su Žuvininkystės regiono vietos veiklos grupe „Klaipėdos rajono iniciatyvos“.

Vienintelis Lietuvoje

Kaip naujienų portalui „Mano Gargždai“ šiandien sakė Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro direktorė Daiva Buivydienė, po diskusijų su istorikais, laivadirbystės tradicijos puoselėtojais, Lietuvos jūrų muziejaus istorikais ir specialistais, nuspręsta atkurti krovininį reisinį burlaivį, kitaip dar vadinamą reizerį arba kuršlaivį.

Tai bus vienintelis tokio tipo senovinis Kuršmarių laivas Lietuvoje ir papildys istoriją menantį archajišką marių laivyną.

Įdomu tai, kad laivas bus pastatytas pagal senojo Drevernos laivadirbio Jono Gižo padarytą laivo maketą. Nors pats laivo maketas šiuo metu saugomas Monako muziejuje, fotografija, kurioje laivadirbys J.Gižas yra nusifotografavęs su šio laivo modeliu – vienas iš Drevernos etnografinės J.Gižo sodybos eksponatų.

Fotografiją teksto viršuje gali pamatyti ir „Mano Gargždų“ skaitytojai.

Pristatymas – kitą rugpjūtį

Pasak D.Buivydienės, nors laivas profesionalų bus statomas naudojantis vokiškais brėžiniais ir bus gana tiksli istorinė kopija, XXI amžiuje jį vertėtų vadinti istorine replika, nes jame bus ir šis tas modernaus – sanitarinis mazgas ir pora kajučių. Be to, J.Gižo makete - laivas su trimis stiebais, o šis bus statomas su vienu stiebu ir trejomis burėmis. 17,4 metro ilgio laivas bus statomas kiek įmanoma autentiškas. Pavyzdžiui, Lietuvos jūrų muziejaus iniciatyva atstatyto kurėno ilgis siekia 10 metrų.

„Džiugu, kad prieš dešimt metų gimusi idėja pagaliau įgis materialią išraišką. Iš tiesų, šią svajonę turėjome seniai, rašėme ne vieną projektą, rengėme konferencijas, tarėmės, rašėme paraišką, ilgai vykdėme viešuosius pirkimus, bet dabar jau drąsiai galiu sakyti, kad greičiausiai kitą rugpjūtį laivas bus pristatytas visuomenei, - sakė ji. – Sulaukiame labai daug gerų žodžių iš laivadirbystės puoselėtojų, istorikų, specialistų. Šis projektas reikšmingas ne tik Drevernai, Klaipėdos rajonui, bet ir visai Lietuvai. Prisidėsime puoselėdami žuvininkystės regiono laivadirbystės paveldą“.

D.Buivydienės teigimu, iki laivo statybų pradžios iš svajonės pasatyti paprasčiausią kurėną, idėja išaugo iki galimybės pastatyti išties unikalų ir įspūdingą, XIX amžiuje ir XX amžiaus pradžioje vokiečių naudoto kuršlaivio kopiją.

Laivadirbys Simas Knapkis iš Rusnės buvo pirmasis laivadirbys, kuris pasiūlė imtis projekto metu atkurti būtent šį laivo modelį, tačiau vėliau jo planai pasikeitė, todėl laivo statymo darbus atliks konkursą laimėjęs S.Knapkio kolega, laivadirbys iš Švėkšnos Vaidotas Bliudžius, turintis tautinio paveldo sertifikatą. Jie kartu su Simu prieš 10 metų statė Lietuvos jūrų muziejaus kurėną, o pernai Trakuose baigė statyti 24 metrų senovinę vytinę.

Tikimasi, kad laivo dugnas ir jo ragai bus pasatyti jau šį rudenį ir žiemai palikti Drevernos prieplaukoje, kad medis tinkamai išmirktų. Pavasarį darbai  bus tęsiami - surenkami bortai, antstatas, statomi stiebai, kabinos, burės.

Rugpjūtį į jį viliamasi pakviesti visuomenę.

Laivo išlaikymas - iš veiklos

Planuojama, jog laivas bus naudojamas edukacinei veiklai, ekspedicijoms, nuomojamas pramogoms. Laivu galės plaukti 12 žmonių. Lietuvos saugios laivybos administracijoje jis bus įregistruotas kaip vienstiebis burinis laivas. Laivo kopija, arba replika, taip pat bus naudojama pažintinėms ekskursijoms turistams, tikimasi, kad pavyks plaukioti senuoju kuršių laivybos keliu, pasiekti Kaliningradą.

„Laivadirbystės entuziastams tokia investicija būtų per brangi, todėl manau, kad labai gerai, jog iniciatyvos ėmėsi viešasis sektorius. Nors laivas niekada neatsipirks, tačiau esame įsitikinę, kad jo išlaikymas nebus našta savivaldai, o išlaidoms laivą prižiūrintys žmonės užsidirbs iš veiklos. Pavyzdžiui, rekonstruota etnografinė J.Gižo sodyba jau užsidirba lėšų savo veiklai tęsti“, - tikino Turizmo informacijos centro vadovė.

D.Buivydienės pasakojimu, tikimasi, kad šis laivas padės populiarinti žvejų verslą ir puoselėti žvejų krašto tradicijas, įgyvendinti edukacines programas apie žvejų krašto kultūrą, puoselėti žuvininkystės regiono laivadirbystės paveldą, o svarbiausia - populiarinti Dreverną, kaip vieną iš svarbiausių žuvininkystės regiono vietovių glaudžiai susijusių su laivadirbystės paveldu ir turizmu.

Dreverna taps traukos centru

Kaip rašoma 250 tūkstančių litų finansavimą laimėjusio projekto paraiškoje, Drevernoje esanti rekreacinė infrastruktūra – prieplauka, etnografinė žvejo sodyba – nėra pakankama turistų poreikiams patenkinti.

Siekiant toliau vystyti Drevernos kaimo potencialą, patrauklų įvaizdį bei plėtoti turizmo ir rekreacijos paslaugų kompleksą, būtina sutvarkyti viešąją infrastruktūrą, ypač pagerinti paties kaimo ir jo patraukliausių objektų pasiekiamumą ir prieinamumą. Dreverna - žvejų kaimas, todėl būtina išsaugoti unikalias žvejų tradicijas, o Dreverna galėtų tapti didžiausiu turistų ir žvejų mėgėjų centru Vakarų Lietuvoje.

Vietos projekto rezultatai bus prieinami visuomenei ir žuvininkystės regiono gyventojams. Atstačius turizmo reikmėms senovinį kuršių laivą bus organizuojami informaciniai pažintiniai turai po Kuršių marias turizmo specialistams ir žiniasklaidos atstovams, pažintiniai pramoginiai turai turistams ir žuvininkystės regiono gyventojams. Organizuojamos edukacinės ekspedicijos propaguojančios laivadirbystės paveldą.

Klaipėdos rajono turizmo informacijos centro ir J.Gižo etnografinės sodybos istorinėse fotografijose – J.Gižas prie laivo „Reisines“ (vok. Kurische Kahn) modelio ir Kuršių laivai Kaune.