Prieš pat baigiantis 2014-tiesiems vyko Ekstremalių situacijų komisijos posėdis, kuriame įvertinta Klaipėdos rajono civilinės saugos būklė.

     Ataskaitą apie civilinės saugos uždavinių įvykdymą Klaipėdos rajono savivaldybėje 2014 metais pateikė Viešosios tvarkos skyriaus vyriausiasis specialistas civilinei saugai Vladas Bernotas.

     Svarstant valstybės institucijų, vietos savivaldos vykdomųjų institucijų pasiruošimą žiemos sezonui, priimti nutarimai įvykdyti: sudaryti (patikslinti) kaimuose, vienkiemiuose gyvenančių vienišų, pagyvenusių, gimdyvių, neįgaliųjų žmonių sąrašai ir pateikti Savivaldybei. Patikslinti ūkininkų, kurie turi tinkamą techniką sniegui valyti bei galintys padėti valyti sniegą, sąrašai. Savivaldybės socialiniuose būstuose sumontuoti 22 optiniai dūmų jutikliai su garsine signalizacija.

     Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Tomas Taučius pristatė praėjusių metų gaisrų statistiką. Kilo 181 gaisras. Lyginant su 2013 m., gaisrų sumažėjo 44 proc. Galbūt įtakos turėjo gamtinės sąlygos. Dažniausios gaisrų kilimo priežastys yra žiemą kūrenamos netvarkingos krosnys, elektros instaliacijos gedimai. Dažniausiai gaisrų kilo Priekulės seniūnijoje – 64 gaisrai, Gargždų – 22, Kretingalės – 16. Saugiausia gaisrų atžvilgiu yra Judrėnų seniūnija. Kilo tik 1 gaisras. Gaisrų skaičius gyvenamajame sektoriuje nepakito. Savivaldybėje gaisruose nežuvo nė vienas žmogus (2013 m. − 3 žmonės). Galbūt įtaką padarė atidaryti nakvynės namai, kuriuose per šalčius glaudžiasi 15 benamių.

     Nuo 2015 metų Priešgaisrinėje tarnyboje pradės dirbti dar vienas inspektorius, kuris užsiims prevencinėmis priemonėmis, tačiau visomis išgalėmis reikia skatinti savanorystę ir kurti veiksmingą jos sistemą, − todėl reikia dar daug priimti poįstatyminių teisės aktų.

     Priešgaisrinės tarnybos nebus naikinamos. Pirmiausia reikės įsteigti savanorių draugiją − nesiekiančią pelno organizaciją. Ugniagesių komandose kai kam reikės išeiti iš darbo.

     Pagal priimtus pakeitimus priešgaisrinės saugos įstatymuose dirbantis ugniagesys už 1 valandą gauna 6 Lt, o savanoris ugniagesys – 25 Lt, − tai yra didelis skirtumas.

     Klaipėdos rajono savivaldybė turi 6 ugniagesių komandas, 9 gaisrinius automobilius. Automobilių eksploatavimo vidurkis – 25 metai. Šiuo metu jie yra sukomplektuoti, techniškai tvarkingi ir paruošti gaisrų gesinimui. Kiekvienais metais nuo sausio 3 d. iki spalio 31 d. vedami mokymai ugniagesiams, vyksta jų atestavimas.

     Per 25 metus nebuvo atnaujinti vandens rezervuarai, tvarkiniai, tačiau Savivaldybės administracija sudarė darbo grupę, kuri važinėja po visas seniūnijas, apžiūri gaisrinius rezervuarus, tvenkinius ir įvertina, iš kur paimti vandenį gaisro atveju. Savivaldybės administracija numatė papildomų lėšų (30 tūkst. Lt) priešgaisrinių tvenkinių tvarkymui Vėžaičių bei Endriejavo seniūnijose.

     Anot T. Taučiaus, ugniagesiams dažnai tenka rūpintis ir ne savo darbais – rinkti teršalus po autoįvykių, gyventojai kviečiasi į pagalbą dėl naminių gyvūnų, širšių, dėl ledo varveklių, užtvindytų rūsių, − kai tuo tarpu tai yra kitų tarnybų ar paties savininko reikalas.

     Kalbėta dėl afrikinio kiaulių maro, kuris skuba link vakarų. Nustatyti 43 židiniai tarp laukinių gyvūnų (šernų) ir 4 – kiaulių ūkyje. Šias kiaules gyventojai turėjo paskersti. Vyko Savivaldybės Operacijos centro pratybos dėl afrikinio kiaulių maro. Išryškėjo kai kurių trūkumų, problemų.

     Paukščių gripo atvejų kol kas nenustatyta.

     Klaipėdos apskrities Civilinės saugos skyriaus vedėjas Stanislovas Kučinskas teigė, kad civilinės būklės lygis mūsų rajone nėra blogas, tačiau stringa gyventojų švietimas, − nėra susitikimų su bendruomenėmis. Daug kaimo žmonių nesinaudoja kompiuteriu, nežino apie telefonuose galimus pranešimus apie ekstremalius įvykius. Civilinės saugos mokymas yra privalomas visoms institucijoms. Tikimasi, kad gyventojų informavimą bus galima organizuoti, supažindinant su civiline sauga kituose seniūnijų organizuojamuose susitikimuose su gyventojais.