2014 metais Lietuvoje neužfiksuota nė vieno pasiutligės atvejo. Atlikus daugiau kaip 400 galimai užsikrėtusių gyvūnų tyrimus, nei vienu atveju pasiutligės diagnozė nebuvo patvirtinta. Privatūs veterinarijos gydytojai pernai nuo šios mirtinai pavojingos ligos paskiepijo daugiau kaip 120 tūkst. šunų, 30 tūkst. kačių ir per 10 tūkst. kitų gyvūnų.

     Pasiutligės likvidavimo programa Lietuvoje pradėta įgyvendinti nuo 2006 metų. Du kartus metuose jaukai su vakcina mėtomi visoje šalies teritorijoje, taip pat vykdoma aktyvi naminių gyvūnų vakcinacija.

     „Norint visiškai išnaikinti pasiutligės židinius laukinėje gamtoje, oralinės vakcinacijos programa bus vykdoma dar keletą metų. Jaukai su vakcina bus mėtomi 2 kartus metuose 50 km buferinėje zonoje pasienyje su Baltarusija, Lenkija ir Rusijos Federacijos Kaliningrado sritimi, nes čia pasiutligė dar gana paplitusi, ypač laukinėje faunoje. Numatoma, kad viename kvadratiniame kilometre bus išmėtoma ne mažiau kaip 22 jaukai, lėktuvams skrendant paralelinėmis linijomis kas 500 metrų", – teigė Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius dr. Jonas Milius.

     Reikėtų prisiminti, kad pasiutlige gali sirgti visi šiltakraujai gyvūnai, nors dažniausiai užsikrečia plėšrūnai. Mūsų augintiniai – šunys, katės ar šeškai yra plėšrūnai, todėl jie turi būti vakcinuojami nuo 3 mėnesių amžiaus. Galima vakcinuoti ir jaunesnius gyvūnus, tačiau tokiais atvejais jiems sulaukus 3 mėnesių amžiaus, skiepus reikia pakartoti. Šis reikalavimas ypač svarbus ketinantiems keliauti su augintiniais.

     Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos duomenimis, 2010 metais Lietuvoje buvo užregistruoti 33, 2011 m. – 14, 2012 m. – 5, 2013 m. – 1 gyvūno susirgimo pasiutlige atvejis. Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo1964 m. Lietuvoje nuo pasiutligės mirė 11 žmonių, paskutinis mirties atvejis nuo šios ligos registruotas 2007 m., kuomet 42 metų vyrui keliaujant po Indiją įkando nežinomas šuo.