Priekulėje gyvenanti Virginija Martinavičienė (50 m.), iki šiol 14 metų dirbo gamybos meistre, įmonėje, kuri vieną dieną tiesiog bankrutavo. „Sunku ieškoti kito darbo, kuomet didžiąją dalį darbinio gyvenimo darei tą patį. Praradusi darbą klausinėjau žmonių, ar kas nežino ar kam nereikia darbuotojų. Tuomet pažįstami užsiminė matę skelbimą, jog ieškomas kredito tarpininkas, – savo patirtimi dalinasi moteris jau du mėnesius dirbanti „Provident Finansai" kreditus teikiančioje kompanijoje, – tad aš jiems paskambinau."

Kaskart – skirtingos žmonių istorijos
     Kredito tarpininko darbo diena neturi rutinos. Ji tarsi ir yra, bet kasdien besikeičianti. Per dieną yra apkeliaujami keliolika klientų, o įdomiausia tai, jog jie visi skirtingi, pasakoja pašnekovė.
     „Niekada nežinai koks tai bus klientas. Linksmas ar liūdnas, su daug rūpesčių ar su mažiau. Prisimenu vieną moterį, kuriai paskambinau ir sakiau, kad turiu atvažiuoti pas ją į namus ir pasikalbėti apie finansinius įsipareigojimus. Ji pasakė, kad nenori, jog į jos namus važinėtų svetimi žmonės. Mes dar pasikalbėjome ir ji mane įsileido. Po pokalbio jos namuose, išgirdau tai, ko nesitikėjau: „Virginija, mes vis tiek su jumis dar kada išgersime arbatos ir pasikalbėsime daugiau," – tai buvo be galo malonu išgirsti", – pažintį prisimena moteris.
     Pasak pašnekovės, yra buvę atvejų, kuomet asmeniniai norai kertasi su darbo etika. „Kartais atsitinka taip, kad žmogus prašo pinigų tam, kad padengtų skolas kitoms kompanijoms. Tokiam žmogui ne visada galime suteikti paskolą, tad darbo taisyklės, kurių paisau, užkerta kelią didesniems įsiskolinimams".

Po mokymų – mokosi toliau
     Dėl šio darbo specifikos, darbuotojai privalo eiti į specialius apmokymus – kaip bendrauti su klientu, kaip ieškoti kitų galimų finansinių sprendimų ir galų gale kaip visuomet jaustis saugiai.
     „Nusiraminau sužinojusi, jog reiks eiti į mokymus. Tuo metu nesijaučiau labai savimi pasitikinti, tad ten sužinojau daug vertingos informacijos, kuri pravertė ne tik darbe, bet ir asmeniniame gyvenime. Patį didžiausią įspūdį paliko koučingo paskaitos – buvo labai modernu ir šiuolaikiška", – kalba kredito tarpininkė.
     Kalbėdama apie situacijas su klientais, moteris sako, jog nėra vienodų klientų ar vienodų situacijų – kiekviena jų vis kitokia, tad patirtis didėja su kiekvienu vizitu: „Jaučiuosi taip, lyg visą laiką turėčiau kažką vertingo pasiimti ir pritaikyti jau išmoktus dalykus, turbūt tiesa, jog žmogus iš tiesų mokosi visą gyvenimą".

     Virginija Martinavičienė atvirauja, jog dar nespėjo visiškai apšilti kojų, tačiau ji mokosi kasdien geriau suprasti žmones, savo darbą bei kodėl tai yra svarbu: „Svarbiausia – nenusivilti darbu ir pateisinti tiek savo, tiek kitų lūkesčius".