Per pirmąjį šių metų ketvirtį Lietuvoje kilo 3578 gaisrai. Palyginti su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, jų sumažėjo 14,4 proc. Iki kovo mėnesio šalyje buvo kilę 1197 gaisrai. Tad vien per praėjusį mėnesį užgesinta 2381 gaisras, ir jų skaičius, lyginant su dviem pirmaisiais mėnesiais, išaugo 2 kartus. Tokią gaisrų gausą lėmė ankstyvą pavasarį išaugęs jų skaičius atvirosiose teritorijose, kur kilo 1842 gaisrai arba 51,5 proc. visų gaisrų, išdeginusių daugiau kaip 4 tūkst. hektarų. Neretai nuo deginamos žolės ugnis persimeta į miškus, gyventojų sodybas, ūkinius pastatus. Todėl Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas dar kartą prašo gyventojų nedeginti pernykštės žolės ir įspėja, kad jos deginimas kelia pavojų ne tik gamtai, žmonių turtui, bet ir jų gyvybei.

Per 3 šių metų mėnesius gaisruose žuvo 47 žmonės (2014 m. – 45), iš jų 2 vaikai, o 73 gyventojai (65) patyrė traumų. Šiemet jau kilo 4 gaisrai, kuriuose žuvo po 2 šalies gyventojus, o vienas gaisras nusinešė 3 gyvybes. Miestuose žuvo 21 gyventojas, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 26.

Šeši žmonės žuvo Vilniuje, 5 – Kaune, po 3 – Kupiškio, Rokiškio ir Kelmės rajonuose. Dėl neatsargaus elgesio su ugnimi žuvo 10 žmonių, 10 – dėl neatsargaus rūkymo (pernai per tą patį laikotarpį – 21), 5 – dėl elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimų, 4 – dėl elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimų, 4 – dėl dujų, žibalinių, benzininių įrenginių, prietaisų eksploatavimo pažeidimų bei gedimų, 3 – dėl krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir eksploatavimo reikalavimų pažeidimų. Dar 6 gyventojų žūties priežastys tikslinamos.

545 gaisrai arba 15,2 proc. visų gaisrų užgesinta gyvenamosios paskirties pastatuose. Juose žuvo 38 gyventojai. Palyginti su pernai, gaisrų čia sumažėjo 14,7 proc. Be to, 269 kartus degė pagalbinio ūkio paskirties pastatai (7,5 proc. visų gaisrų), 223 kartus liepsnojo transporto priemonės (6,2 proc.), 11 – gamybos ir pramonės paskirties pastatai (0,31 proc.).

Miestuose užgesinti 1656 gaisrai, o miesteliuose ir kaimo vietovėse – 1922. Ugnis sunaikino 63 transporto priemones, 91 pastatą, 301 toną pašarų, 3236 kv. m gyvenamojo ploto ir 3161 kv. m šio ploto buvo sugadinta. Gaisrų metu ugniagesiai išgelbėjo 40 žmonių gyvybių (iš jų 7 vaikų), 31 transporto priemonę, 248 gyvūnus, 361 pastatą.

Pagrindinės gaisrų priežastys – neatsargus žmonių elgesys su ugnimi (30,0 proc.), žolės, ražienų, augalininkystės atliekų deginimas (11,3 proc.), pašalinis ugnies šaltinis – (6,1 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių įrengimo ir jų eksploatavimo reikalavimų pažeidimai (5,1 proc.), elektros įrenginių, prietaisų, elektros instaliacijos gedimai (3,8 proc.), transporto priemonių elektros instaliacijos gedimai (3,1 proc.), neatsargus rūkymas (2,1 proc.), krosnių, židinių bei dūmtraukių gedimai (1,2 proc.), elektros įrangos įrengimo ir eksploatavimo taisyklių pažeidimai (1,1 proc.). Be to, įregistruota 130 padegimų (3,6 proc.), 32 gaisrai (0,89 proc.) kilo dėl vaikų išdykavimo su ugnimi, o 735 gaisrų (20,5 proc.) priežastys dar tiriamos.

Be gaisrų gesinimo ugniagesiai atliko ir 2001 kitą gelbėjimo darbą. Palyginti su 2014 metais, jų padaugėjo 10,7 proc. Be to, ugniagesiai gelbėtojai 854 kartus teikė pagalbą gyventojams buityje, 681 kartą talkino kitoms specialiosioms tarnyboms. 231 kartą gelbėjo žmones autoavarijose ir, panaudoję specialiąją gelbėjimo įrangą, iš sudaužytų automobilių išlaisvino 44 nukentėjusius piliečius bei ištraukė 19 žuvusiųjų.

55 kartus ugniagesiai dirbo vandenyje ir ant ledo. Šių darbų metu jie ištraukė 18 skenduolių bei išgelbėjo 23 gyventojus, iš jų 3 vaikus. Be to, ugniagesiams teko 69 kartus budėti nukenksminant sprogmenis, 32 kartus likviduoti cheminius incidentus, 34 kartus surinkti gyvsidabrį ir kt. Gelbėjimo darbų metu ugniagesiai išgelbėjo dar 98 gyventojus, iš jų 4 vaikus.