Ateinantis pavasaris ir vasara daugeliui iš mūsų atneša teigiamas emocijas, gražius lūkesčius bei svajones. Tačiau abiturientams šis laikas dažnai tampa įtampos, nepamatuotos baimės ir streso laikotarpiu. Kaip nugalėti egzaminų baimę ir kaip susidoroti su nerimu ir įtampa? Į šiuos klausimus atsako Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro visuomenės sveikatos specialistai.

     Pirmiausia reikėtų pasiaiškinti, kas lemia šiuos jausmus ir kodėl tai vyksta su mumis. Kiekvienas patiriame įvairiausių emocijų, kai laukiame svarbaus gyvenimo įvykio. Tas įvykis tampa dar svarbesniu, jeigu apie jį daug kalbama, jam skiriamas didelis dėmesys – taip jį dar labiau sureikšminame. Ne paslaptis, kad abitūros egzaminai kasmet sulaukia daug žiniasklaidos, visuomenės dėmesio, jau nekalbant apie pedagogus, pačius abiturientus ir jų tėvus. Todėl natūralu, kad laukiant šio įvykio, abiturientams kyla įvairiausių emocijų, nes jie labiausiai su juo susiję. Tiek mokytojai, tiek ir tėvai jiems dažnai kalba, kad egzaminai – slenkstis į kitą gyvenimo etapą, nuo to, kaip pasiseks jį peržengti, priklausys ateitis. Kartais gąsdinama, kad neišlaikius egzaminų vėliau gyvenime nieko gero nereikia tikėtis. Taip kalbant nesusimąstoma, kad jaunam žmogui dar labiau didinama įtampa, keliamas nerimas, gąsdinama ir skatinamas baimės jausmas.

     Tokią gyvenimo situaciją, kai žmogų apima didelio psichologinio diskomforto būsena, kurioje būdamas žmogus užsisklendžia savyje, jaučia bejėgiškumą, nerimą, įtampą, neviltį ir baimę, psichologė ir mokslų daktarė Ona Kristina Polukordienė apibūdina kaip krizę. Taigi sąmoningai ar ne visų aštrinami neigiami egzaminų aspektai, skleidžiama neigiama informacija jaunuolius veda prie nuolatinio nerimo, baimės, įtampos ir asmeninės krizės. Ši krizė gali ištikti tuomet, kai per daug dėmesio skiriama tokiai informacijai ir nesugebama su ja susidoroti. Artėjant egzaminams, reikia stengtis atsiriboti nuo negatyvios informacijos, kurioje gali būti užslėptų ir netiesioginių gąsdinimo elementų, sukeliančių jaudulį ir baimės jausmą.

     Kadangi egzaminų laukimo laikotarpis yra ilgas, visą šį laiką išlikti ramiam ir abejingam nepavyksta beveik niekam. Tik vieni abiturientai gali patys su savo baime susidoroti, kitiems reikia padėti ją įveikti. Baimės būsena yra vienas iš krizę sukeliančių komponentų. Ją dažnai lydi įtampa, nerimas, nemiga, kartais pyktis ir kitos būsenos. Kad baimė neužvaldytų jaunuolio gyvenimo, reikia ieškoti būdų, kaip ją įveikti. Pirmiausia reikia suvokti baimės priežastis, iš kur jos atsiranda.

     Baimę lemia neigiami išoriniai veiksniai ir neigiamos asmeninės savybės.

Išoriniai veiksniai:

1. Skleidžiama neigiama informacija apie egzaminų netobulas užduotis, neįveikiamus testus, nenagrinėtus autorius ir kt. (TV, internetas, socialiniai tinklai).
2. Artimųjų ir mokytojų daromas spaudimas dėl egzaminų.
3. Nepalankus psichologinis klimatas namuose ir mokykloje.
4. Nepakankamas dėmesys prevencijos priemonėms mokykloje (psichoaktyviųjų medžiagų vartojimui ir kt.).
5. Nepakankamas dėmesys tarpusavio santykių formavimui (tarp mokytojų, mokinių, tėvų).
6. Nepalankios gyvenimo sąlygos, socialinė aplinka.
7. Nuolatiniai švietimo sistemos pertvarkymai ir kt.

Asmeninės savybės:

1. Žema savivertė, nepasitikėjimas savo žiniomis.
2. Nemokėjimas susikoncentruoti ar atsipalaiduoti.
3. Nemokėjimas priimti sprendimų.
4. Dažnas užsisklendimas savyje, nenoras bendrauti su tėvais, draugais.
5. Polinkis į psichiką veikiančias medžiagas (cigaretės, alkoholis, narkotinės medžiagos).
6. Nedalyvavimas visuomeninėje veikloje.
7. Dienos režimo nesilaikymas.
8. Nesirūpinimas savo sveikata, sveika gyvensena ir kt.

Įtikinkite save, kad galite viską įveikti, kad jūsų žinios yra pakankamos ir jūs pasirengęs pasiekti užsibrėžtus tikslus. Asociatyvi Corbis nuotr.

     Mokinio sugebėjimas atsispirti išoriniams veiksniams ir išugdytos asmeninės savybės gali padėti nugalėti egzaminų baimę. Todėl per visą mokymosi procesą reikia siekti, kad kiekvienas jaunuolis būtų prasmingai nukreiptas sveikatą stiprinančia kryptimi. Tam būtinas nuolatinis rūpestis mokinių sveikata, sveikos aplinkos kūrimas, sveikatos įgūdžių formavimas.

     Kiekvienas abiturientas individualiai turi rūpintis savo sveikata ir gyventi pagal sveikos gyvensenos principus, kuriuos sudaro: racionali mityba, fizinis aktyvumas, laisvalaikio ir poilsio organizavimas, asmens higienos laikymasis, žalingų įpročių atsisakymas, psichosocialinės aplinkos gerinimas. Ruošiantis abitūros egzaminams labai svarbu sureguliuoti savo dienos režimą ir jo laikytis. Mokantis ilgesnį laiką, nepamiršti daryti pertraukas su išėjimu į gryną orą, laiku maitintis ir laiku eiti miegoti. Tik pailsėjęs organizmas kitą dieną priims daugiau informacijos, leis susikoncentruoti, bus geresnė atmintis, lydės gera nuotaika ir mintys savaime taps pozityvesnės.

Sportuokite ir mėgaukitės grynu oru. Asociatyvi Corbis nuotr.

     Jeigu nutinka taip, kad pradedate dėl kažko nerimauti, nebūkite vienas su savo mintimis, pasidalykite jomis su artimaisiais (šeimos nariais, draugais ar tuo žmogumi, kuriuo labiausiai pasitikite). Nuolatos kelkite savo savivertę, įtikinkite save, kad galite viską įveikti, kad jūsų žinios yra pakankamos ir jūs pasirengęs pasiekti užsibrėžtus tikslus. Stenkitės pozityviai viską vertinti, mokykitės įsivertinti savo gebėjimus, kurkite šiltus santykius su aplinkiniais. Iškilus problemoms, bandykite pats jas spręsti, tuo pačiu mokykitės valdyti emocijas ir įveikti baimę, stenkitės įvykius pakeisti sau naudinga linkme ir taip tobulėkite.

     Jeigu atsitinka taip, kad jums vienam sunku susidoroti su užgriuvusiomis emocijomis, ieškokite specializuotos pagalbos, kreipkitės į mokyklos visuomenės sveikatos priežiūros specialistą, psichologą ar kt. specialistą. Gali būti sunku tai padaryti vienam – tuomet kreipkitės su grupele draugų arba su visa klase ir pasikvieskite psichologą į mokyklą, kad jis paskaitytų paskaitą, surengtų konsultaciją, kaip nugalėti baimę ir įveikti krizę. Visada galima kreiptis pagalbos į anoniminę psichologinės pagalbos liniją telefonu.

     Nerekomenduojame griebtis cigaretės, vartoti alkoholį ar kitas narkotines medžiagas, kad nusiramintumėte ar įgautumėte drąsos. Tai netinkamos priemonės baimės jausmui nugalėti, jos veikiau žlugdo asmenybę ir nepadeda išlikti budriam bei sveikam. Venkite ir cheminių preparatų – vaistų (jei tokių jums neišrašė gydytojas), nes nežinant poveikio jūsų organizmui, gali įvykti ir nepageidaujama reakcija (slopinimas, alergija ar kt.).

     Norint sumažinti nerimą ir baimę, reikia kasdien eiti mažais žingsneliais sveikatos link. Tai suteiks jums stiprybės, atsparumo gyvenimo pokyčiams ir pasitikėjimo savimi. Todėl atėjus egzaminams, drąsiai juos laikykite ir sėkmingai išlaikę, keliaukite į kitą gyvenimo etapą be jokių baimių.