Gargždų „Minijos“ progimnazijos Gobergiškės skyriaus bendruomenę šiandien lydi pakili nuotaika – mokykla švenčia 125-ąjį jubiliejų. Į Gargždų kultūros centro Dauparų skyriuje ta proga vykusį renginį skubėjo visi, norintys pasidalinti šiltais sveikinimų ir linkėjimų žodžiais.

Mokyklos istorijos puslapiuose – ir sunkios, ir gražios akimirkos

Į renginį atvyko Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Violeta Riaukienė, Administracijos direktorius Sigitas Karbauskas, Švietimo skyriaus vedėjas Algirdas Petravičius, Tarybos narės Rasa Petrauskienė, Andžela Šakinienė, Regina Kernagienė, Aušra Norvilienė, „Minijos“ progimnazijos direktorius Antanas Jacikas. Taip pat šventėje dalyvavo Seimo narys Eugenijus Gentvilas, kiti svečiai.

Renginį pradėjo Gobergiškės skyriaus mokytoja Rasa Meilytė-Jurjonienė.

„Mūsų mokykla išgyveno ilgą, permainingą, ryškų gyvenimo kelią. 125-eri metai – tai daug ar mažai? Jei kalbėsime apie žmogaus gyvenimą, tikriausiai nekyla abejonių, kad tai – daug. Bet jeigu mes 125-erius metus pamatuosime žmonijos nueitu keliu, tai – visai nedaug. Jeigu mes 125-erius metus pradėsime matuoti mūsų mokyklą baigusių mokinių prirašytais sąsiuviniais, o mokytojų – ištaisytais, jų svajonėmis, jų atliktais darbais, susidarys ilgas, margaspalvis kelias“, – mintimis dalijosi pedagogė.

Mokykloje šiuo metu mokosi 23 mokiniai. Jie susirinkusiuosius džiugino savo šokiais ir dainomis, o į renginį atvykę buvę mokiniai padėjo uždegti žvakeles, kurios simbolizavo išgyventus dešimtmečius, dalijosi prisiminimais.

Apie mokyklą

Mokykla buvo pastatyta 1889 metais spalio 30 d. Mokykloje buvo šešios klasės ir visų jų mokinius mokė tik vienas mokytojas. Mokinių gyvenimas nebuvo lengvas – už mažiausią nusikaltimą jie būdavo baudžiami fizinėmis bausmėmis: mušami liniuote, rykšte, lazda, buvo klupdomi ant žvyrų kampe. Mokykloje kalbėta tik vokiečių kalba, prabilti lietuviškai nebuvo galima net pertraukų metu.

Antrojo pasaulinio karo metais, kai vyko mūšiai dėl Klaipėdos išvadavimo, mokykloje įsikūrė Tarybinės Armijos štabas, kiek vėliau – ligoninė.

Mokyklos pastatas matė visko: po karo liko išgrąžytas kulkų, apdaužytas sprogusių sviedinių skeveldromis.

Mokykloje yra dirbę šie mokytojai: Liansbergas, Kuknevičiūtė, Tamošauskai, Pupenienė, Urbonavičius, Kripaitienė.

Renginio akimirkos – R.Rapalienės nuotraukose: